Vaspurakanas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Senovės Armėnijos regionas Vaspurakanas Վասպուրական | |
|---|---|
| |
| Šalis | rytų Turkija, šiaurės rytų Iranas |
| Tautos | armėnai > kurdai |
| Valstybės | Vaspurakano karalystė |
| Miestai | Vanas, Artametas, Chojus |
| Vėlesnis pav. | Vanas (regionas) |
 | |
Vaspurakanas (arm. Վասպուրական, Vaspurakan), dar žinomas kaip Basorepida – istorinis Senovės Armėnijos regionas, esantis dab. Turkijos rytuose ir Irano šiaurės rytuose.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaspurakanas apėmė teritorijas, kur dabar yra rytinė Turkija (Vano provincija) ir šiaurės vakarų Iranas (šiaurinė Vakarų Azerbaidžano provincijos dalis). Jis užėmė juostą tarp Vano ežero vakaruose, Urmijos ežero pietuose ir Arakso upės šiaurėje.
Araksas skyrė nuo Airarato, Gugarko ir Arcacho provincijų, Vano ežeras – nuo Turuberano. Pietuose buvo Korčaikas, Persarmėnija ir Medija, rytuose – Paitakaranas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Senovė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Senovėje Vaspurakano regionas buvo Urartų karalystės centras, taigi, senieji žinomi jo gyventojai buvo huritai. Dabartinio Vano vietoje stovėjo Urartų sostinė Tušpa. VI a. pr. m. e. jis atiteko Medijos karalystei, vėliau čia valdė Achemenidai, o nuo III a. pr. m. e. – Medija Atropatena.
Apie 170 m. pr. m. e. Armėnijos karalystės valdovas Artašesas I prisijungė Vaspurakaną prie savo valstybės ir pavertė jį savo provincija. Krašte prasidėjo sparti armėnizacija, kurios metu senieji gyventojai huritai asimiliavosi. Iranėnų medų palikuonys, čia vadinami marais, išliko iki viduramžių.
Armėnijos karalystėje Vaspurakanas buvo administruojamas kaip atskira provincija (ašharas) ir buvo dalinamas į 36 gavarus: Rštunikas (Ռշտունիք), Tospas (Տոսպ), Bogunikas (Բոգունիք), Arčišakovitas (Արճիշակովիտ), Kuganovitas (Կուղանովիտ), Agiovitas, Garni (Գառնի), Arberani (Առբերանի), Bužunikas (Բուժունիք), Arnojotnas (Առնոյոտն), Andzevacikas (Անձևացիք), Trpatunikas (Տրպատունիք), Ervandunikas (Երվանդունիք), Marducaikas (Մարդաստան), Artazas (Արտազ), Akė (Ակէ), Didysis Agbakas (Աղբակ Մեծ), Andzachadzoras (Անձախի ձոր), Tornavanas (Թոռնաւան), Čuašrotas (Ճուաշ-ռոտ), Krčunikas (Կրճունիք), Mecnunikas (Մեծնունիք), Palunikas (Պալունիք), Gukankas (Գուկանք), Agandrotas (Աղանդ-ռոտ), Parspatunikas (Պարսպատունիք), Artašisenas (Արտաշիսեան), Bakranas (Բաքան), Gabitean (Գաբեթեան), Gazrikeanas (Գազրիկան), Taigreanas (Տայգրեան), Varažnunikas (Վարաժնունիք), Gogtnas (Գողթն), Nachdžavanas (Նախճաւան). Tuo metu provincijos plotas siekė 40870 km².
387 m. Vaspurakanas kartu su Armėnijos karalyste perėjo Sasanidų imperijai. Rytinė provincijos dalis prijungta tiesiogiai prie Sasanidų Persijos.
Viduramžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
VIII a. Vaspurakaną nusiaubė Arabų Kalifatas, tačiau netrukus čia įsigalėjo armėniška dinastija Ardzruniai. 885 m. ją prisijungė Bagratunių karalystė. 908 m. Ardzruniai tapo nepriklausomi nuo Armėnijos ir įkūrė nepriklausomą armėnišką Vaspurakano karalystę. Tai buvo didžiausias regiono suklestėjimo laikas, kuomet šalyje dygo krikščioniški vienuolynai ir bažnyčios, buvo kuriamas turtingas paveldas. Dauguma krašte išlikusio armėniško paveldo yra iš šio laikotarpio. Tarp žymiausių paminklų yra
1021 m. dėl nuolatinės grėsmės iš rytų, Vaspurakano karalius karalystę atidavė Bizantijai, kuri čia įkūrė Katepanatą. Tačiau Bizantijai nepavyko regiono apginti ir jį užėmė Seldžiukai. Byrant Seldžiukų sultonatui, 1071 m. regionas buvo valdomas Rumo sultonato. XIII a. pradžioje Aukštutinę Armėniją į armėnų kultūrinę sferą vėl įtraukė Zakaridai, tačiau 1242 m. jį nukariavo Mongolų imperija.
Naujieji laikai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XIV a. Vaspurakaną valdė Kara Kojunlu karalystė, o vėliau – Timūridai. 1502 m. Vaspurakaną užėmė Safavidų Persija. 1533 m. kraštą užkariavo Osmanų imperija ir administravo kaip Vano ejaletą. Vyko sparti krašto kurdizacija – čia kėlėsi musulmonai kurdai. Jie regioną pradėjo vadinti didžiausio miesto Vano vardu. Nepaisant musulmonų priespaudos, regione išliko didelė armėnų populiacija. Tiesa, tikslūs demografiniai duomenys labai skiriasi priklausomai nuo šaltinių, todėl vis dar kelia daug klausimų.
Armėnai krašte praktiškai išnaikinti XX a. pradžioje, Armėnų genocido laikais. Vano mieste 1915 m. armėnai vykdė aršų pasipriešinimą, kuris žinomas kaip Vano gynyba. Vien mieste išžudyti ne mažiau kaip 55,000 armėnų. Ištuštėjusiame regione armėnus pakeitė daugiausia etniniai turkai ir kurdai.