Urartija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Biainili Urartu karalystė
← 860 m. pr. m. e. – 590 m. pr. m. e. →
Location of Urartu Karalystė Karalystės teritorija (743 m. pr. m. e.)
Sostinė	Arzaškuni, Tušpa
Kalbos	Urartų
Valdymo forma	monarchija
Istorija
- Įkūrimas	860 m. pr. m. e. m.
- Žlugimas	590 m. pr. m. e. m.

Urartija (urartų k. Biainili, asirų k. Uruatri, akadų k. Urartu, sen. hebrajų k. Ararat) – senovės karalystė rytinėje Anatolijoje (Armėnijos kalnyne), kurios centras buvo kalnų regione apie Vano ežerą (dabartinė Turkija). Valstybė egzistavo maždaug nuo 1000 iki 585 m. pr. m. e. Biblijoje minima kaip Araratas.

Raida

Urartų karalystė susiformavo kalnuotoje teritorijoje prie Vano ežero. Pirmieji šaltiniai apie Urartiją turimi asirų įrašuose, kur minima nairių tauta ir jų konfederacija Uruartri apie 1270 m. pr. m. e. Asirai ne kartą siaubė jų sritis. Pirmasis minimas jų stiprus valdovas buvo Aramas (860–843 m. pr. m. e.), kovojęs su Asirija.

Kitas valdovas Sarduris (832–820 m. pr. m. e.) sugebėjo atsispirti Asirams ir pradėjo ekspansiją visame Armėnijos kalnyne. Didžiausio išsiplėtimo laikais (apie 743 m. pr. m. e.) Urartija driekėsi nuo šiaurinio Tarpupio iki pietinio Kaukazo, apimdama taip pat ir dabartinės Armėnijos teritoriją iki Sevano ežero. Urartų tvirtovių vietos – Vanas, Armaviras, Jerevanas ir kt.

Apie 714 m. pr. m. e. valstybę nusiaubė kimerai, vėliau puolė Asirija, tačiau vietos karaliams pavyko atsilaikyti. Vis dėlto, tai žymėjo valstybės ekspansijos pabaigą. Valstybė gyvavo dar apie 100 m., kol ją nusiaubė Medija, kuri, atrodo, nesugebėjo jos prijungti prie savo imperijos. Tačiau Urartijoje tuo metu įvykusi suirutė lėmė dinastijos pasikeitimą ir naujos tautos, – armėnų – įsigalėjimą: čia susikūrė Armėnijos karalystė.

Tauta ir pavadinimai

Urartų karalystės kūrėjai buvo urartai, kurių savivardis tikriausiai buvo chaldini arba nairi, kaip jie vadinami ir asirų šaltiniuose. Savo valstybę jie vadino Biainili, iš kurio kilo Vano ežero pavadinimas.

Ilga diskusija vyksta dėl visiškai urartams negiminingos (proto-)armėnų tautos vaidmens valstybės gyvenime. Yra žinoma, kad armėnai nuvertė urartų dinastiją VII a. pr. m. e. pabaigoje ir apgyvendino visą tos valstybės teritoriją, sunaikinę vietinius nairius. Tačiau nėra aišku, ar Urartų valstybės laikais jie jau čia gyveno, ar tuo metu armėnai įsiveržė iš vakarų, t. y. Mažosios Azijos.

Šiaip ar taip, Armėnijos kalnyno teritorijos pavadinimas VI a. pr. m. e. keitėsi. 521 m. pr. m. e. trikalbiame įraše teritorija babiloniečių kalba vadinama „Urartu“, o persų kalba ji jau vadinama „Arminiya“.

Valdovai

Visos datos pr. m. e.

• Aramė 858–844;
• Lutipris 844–834;
• Sarduris I 834–828, perkėlė sostinę į Tušpą;
• Išpuinis Įkūrėjas 828–810, nukariavo Mušaširą;
• Menua Užkariautojas 810–785;
• Argištis I 785–763, įkūrė Erebunį;
• Sarduris II 763–735;
• Rusa I 735–714;
• Argištis II 714–680, nuosmukio pradžia;
• Rusa II 680–639;
• Sarduris III 639–635;
• Erimena 635–629;
• Rusa III 629–590 ar 629–615
• Sarduris IV 615–595;
• Rusa IV 595–585.