Pereiti prie turinio

Sančių sijai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sančių sijai
Dakotai, 1896 m.
Dakotai, 1896 m.
Gyventojų skaičius 13 000
Populiacija šalyse JAV - 10 000
Kanada - 3000
Kalba (-os) dakotų kalba, anglų kalba
Religijos krikščionybė, šamanizmas
Giminingos etninės grupės lakotai, nakotai, kitos sijų tautos

Sančių sijai (Santee Sioux) – Šiaurės Amerikos indėnų tauta, sijų indėnų atšaka. Gyvena JAV, Minesotos, Nebraskos, Šiaurės ir Pietų Dakotos valstijų rezervacijose bei Kanadoje. Populiacija ~13 tūkst. žmonių. Kalba sijų kalbų šeimai priklausančia dakotų kalba, anglų ir prancūzų kalbomis. Skiriamos 7 gentys, kurios dalijamos į rytų, vidurio ir vakarų grupes.

Pagrindiniai tradiciniai verslai: žemdirbystė, medžioklė, žuvininkystė, rinkimas. Vystomi amatai: siuvinėjimas, tapyba ant bizono odos. XX a. pab. turėjo dalinę savivaldą, dirbo pagal nuomos sutartis. Gyveno klajoklių medžiotojų bendruomenėmis. Buvo išlikusi daugpatystė (iki 4 žmonų), leviratas, sororatas. Gausus folkloras.

Dakotų protėviai XVI a. iš rytų atsikėlė į Didžiųjų ežerų rajoną. XVIII a. pr. buvo išstumti algonkinų į Misisipės vakarinį krantą. Užėmė teritoriją nuo Vait Riverio iki dabartinės Kanados sienos ir nuo Minesotos iki Misūrio upės. XIX a. kariavo su kolonistais europiečiais, buvo sukelti į rezervacijas[1].

  1. Dakotai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003