Dakotai
Dakotai | |
---|---|
Dakotų delegacija Vašingtone (XIX a. pab.)
| |
Gyventojų skaičius | ~20 000 |
Populiacija šalyse | Jungtinės Amerikos Valstijos Kanada |
Kalba (-os) | dakotų, anglų, prancūzų |
Religijos | krikščionybė, Indėnų Bažnyčia, prigimtinė tikyba |
Giminingos etninės grupės | kiti sijai: lakotai, asiniboinai |
Vikiteka: | Dakotai |
Dakotai (Dakhóta Oyáte), sijai–dakotai – indėnų tauta, priklausanti sijams. Gyvena Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurinėse valstijose – Minesotoje, Nebraskoje, Šiaurės ir Pietų Dakotose; taip pat Kanadoje (Manitoboje, Saskačevane). Populiacija – apie 20 tūkst. žmonių. Dakotų kalba priklauso sijų kalbų šeimai. Taip pat kalba angliškai, Kanadoje – ir prancūziškai. Dauguma tikinčiųjų – krikščionys (katalikai, įvairūs protestantai), yra tradicinės religijos tęsėjų, Indėnų bažnyčios narių.
Dakotų apibrėžimas keblus – plačiausia prasme dakotais vadinamos visos 3 sijų grupės. Taip pat dakotais vadinami sančių sijai ir janktonai, atskyrus sijus lakotus.
Dakotų protėviai iš rytų į Didžiųjų ežerų kraštą atsikėlė XVI a. Vėliau, XVIII a. pr., algonkinų buvo išstumti į vakarines Misisipės pakrantes. XIX a. buvo užėmę sritis nuo Baltosios upės (Nebraska) iki Kanados sienos, ir nuo Minesotos upės iki Mažojo Misūrio.
Dakotus sudarė 7 gentys, susijungusios į 3 grupes:
- rytų (sančių sijai) – mdevakantonai, vapetonai, vapekutai, sisetonai;
- vidurio (nakotai) – janktonai ir janktonajai, iki XVI a. – asiniboinai;
- vakarų (lakotai) – tetonai.
XVII–XVIII a. rytų dakotai įsitraukė į prekybą kailiais su prancūzais. Nuo XIX a. sudarė sutartis su JAV. Baltiesiems XIX a. vid. pabandžius užimti dakotų žemes, šie kilo į ginkluotą pasipriešinimą. XIX a. pab. dakotų žemės buvo užimtos, jie išbarstyti po keletą rezervacijų.
Dakotai vertėsi žemės ūkiu, žvejyba, medžiokle, laukinių ryžių rankiojimu. Iš baltųjų perėmę arklius perėjo prie raitosios bizonų medžioklės. Buvo ištobulinę siuvinėjimą karoliukais, tapybą ant bizonų kailių, kūrė piktografinį raštą.
Tradicinė dakotų kultūra panaši į kitų Didžiųjų lygumų indėnų. Klajojančių medžiotojų bendruomenes sudarė kelios didžiosios šeimos. Santuoka patrilokalinė. Buvo paplitusi daugpatystė (iki 4 žmonų), leviratas, sororatas, vogtinės vestuvės.
Tradicinei dakotų tikybai būdingas tikėjimas dievybėmis ir dvasiomis (wakan), su kuriomis bendrauja šamanai, taip pat – dvasiomis–globėjomis. Svarbi kasmetinė apeiga – Saulės šokis. Iki šiolei išlaikę mitologiją, apeigų, šokių fragmentų.
Dabartiniai dakotai turi ribotą savivaldą, daugiausia dirba samdomus darbus.[1]
-
Dakotų vaikai (1879 m.)
-
Dakotų kaimas (1902 m. piešinys)
-
Dakotų rašytoja Raudonoji Paukštė (Zitkála-Šá)
-
Dakotų mdevakantonų vadas Didysis Erelis (Waŋbdí Táŋka)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|