Nafta

Nafta (gr. ναφθα, turk. neft; kilmė siejama su akad. napatum 'užsiliepsnoti, užsižiebti') – Žemės plutoje susidaręs aliejaus konsistencijos degus skystis. Randama nuosėdinės kilmės akytose uolienose, įsisunkusi į smėlį, smiltainį, klintį. Vienas iš svarbiausių gamtinių išteklių.^[1]

Istorija

Naftą žmonės atrado jau seniausiais laikais, nes tam tikromis sąlygomis nafta iškyla į žemės paviršių. Atliekant archeologinius tyrimus prie Eufrato upės, buvo rasta naftos gavybos pėdsakų, kurių amžius siekė 4000–6000 m. pr. m. e. Nafta tuo metu naudota kaip kuras, o bitumai statybose ir kelių tiesimui. Kinijoje nafta buvo išgaunama išgręžus bambukinius gręžinius. Nafta buvo naudota kaitinti sūrymą ir taip gaminti druską. Plutarchas ir Dioskoridas rašė apie naftą, kuri buvo naudota kurui Senovės Graikijoje.

Moderni naftos panaudojimo istorija prasideda 1853 m., kai lenkų mokslininkas Ignacy Lukasiewicz išgavo žibalą iš žalios naftos.

Pirmas komercinis naftos gręžinys buvo išgręžtas Kanadoje 1858 m. Vėliau buvo atrasti dideli naftos telkiniai JAV, Azerbaidžane, Venesueloje, Artimuosiuose Rytuose.

Iki XX a. 6-ojo dešimtmečio akmens anglis pasaulyje buvo pagrindinis energijos šaltinis. Vėliau labiau pradėta naudoti naftą. Dabar net 90 % transportui reikalingos energijos išgaunama iš naftos.

Kainos

Nuo 1980-ųjų metų vidurio iki 2003 m. rugsėjo mėnesio vidutinė infliacijos koreguojama naftos kaina, Niujorko prekių biržoje buvo žemesnė nei 25 JAV doleriai už barelį 2008 m. sausio 2 d. buvo peržengta psichologinė 100 dolerių riba, o 2008 m. liepos 11 d. pasiektas visų laikų rekordas – 147 doleriai už barelį.^[2]

Naftos kainų šuolį išprovokavo keli veiksniai: augantis naftos produktų poreikis sparčiai augančių Azijos valstybių tarpe, nepakankamai sparčiai augusi naftos gavyba pasaulyje, sukūrusi didėjantį skirtumą tarp paklausos ir pasiūlos, naftingų regionų destabilizacija, JAV Energijos departamento bei kitų organizacijų pranešimus apie JAV naftos atsargų sumažėjimą, rūpesčiai, jog gali būti pasiektas naftos gavybos maksimumas, įtampa Vidurio rytuose, bei įvairios spekuliacijos. Kainų šuoliui taip pat turėjo įtakos tokie politiniai įvykiai kaip Šiaurės Korėjos raketų bandymai, konfliktas tarp Izraelio ir Libano, įtampa tarp JAV ir Irako bei kiti trumpalaikius kainos šuolius sukėlę įvykiai.

Pasiekusi 147 dolerių už barelį rekordą, naftos kaina ėmė kristi. 2008 m. rugsėjo viduryje dėl lėtėjančios pasaulinės ekonomikos ir mažėjančios paklausos kaina vėl sumažėjo iki 100 dolerių už barelį. Reaguodama į krentančias naftos kainas, naftą eksportuojančių valstybių susivienijimas OPEC paskelbė, jog yra pasirengęs imtis veiksmų, tam, kad sustabdytų kainų kritimą ir išlaikytų kainą 70–100 dolerių už barelį intervale, tačiau blogėjant pasaulinei ekonomikai, kaina ir toliai krito. 2008 m. lapkričio 20 d. naftos barelis kainavo kiek mažiau nei 50 dolerių. Gruodžio 17 d. OPEC paskelbė apie rekordinį naftos gavybos mažinimą 2,2 milijonais barelių per dieną, tačiau nepaisant to 2009 m. vasario 13 d. naftos barelio kaina svyravo 35 dolerių riboje, tačiau gegužę pakilo iki 55 JAV dolerių.

Manoma, kai tai buvo viena iš 2008–2009 m. pasaulio ekonominės krizės priežasčių. Nuosmukio metu pasiūla viršijo paklausą, atsargų buvo sukaupta daugiausiai nuo 1990 m. 2011–2014 m. naftos kainos laikėsi apie 100 dolerių už barelį kainos ribose dėl arabų protestų krizės Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje (Egipto revoliucija, Libijos civilinis karas, taip pat sankcijos prieš Iraną didino įtampą regione). 2014–2015 m. rinka buvo užtvindyta, dėl žymiai patobulėjusių naftingųjų skalūnų gavybos technologijų JAV. 2016 m. gale kainos pasiekė 26 dolerių ribą.^[3]

2020 m. balandžio 20 d., įsismarkavus COVID-19 pandemijai naftos kaina dargi tapo neigiama: -37,63 dolerio tam kas ima barelį naftos (išgautos naftos sandėliavimas brangiai kainuoja, taip pat buvo didelis neapibrėžtumas). Vėliau ji visgi šiek tiek pakilo, svyruodama ties maždaug 30 JAV dolerių už barelį riba.^[4] 2022 m. po Rusijos invazijos į Ukrainą naftos kaina pakilo virš 100 JAV dolerių už barelį.^[5]

Naftos fizinės savybės

Spalva

Naftos spalva pasitaiko labai įvairi. Gamtoje labiausiai paplitusi tamsiai rudos ir juodos spalvos su žalsvu atspalviu, tokios spalvos būna beveik visų žemynų nafta. Rečiau pasitaiko šviesiai rudos ir geltonos spalvos nafta.

Tankis

Tankis yra svarbus naftos fizikinis rodiklis. Jį sąlygoja asfalto ir dervų kiekis, angliavandenilių molekulinis svoris, ištirpusių dujų kiekis ir vanduo. Naftos tankis gali kisti nuo 0,65 iki 1,00 g/cm³. Mažo tankio nafta susideda iš lengvųjų angliavandenilių ir mineralinės alyvos. Pagal tankį nafta skirstoma į:

lengvąją (tankis iki 0,87 g/cm³),
vidutinio tankio (0,87–0,91 g/cm³),
sunkiąją (daugiau nei 0,91 g/cm³).

Tirpumas

Naftos tirpumas vandenyje labai silpnas, tačiau atskiri jos komponentai tirpsta pakankamai gerai. Aromatiniai angliavandeniliai tirpsta geriau už metano junginius. Blogiausiai vandenyje tirpsta mineralinės alyvos frakcija. Aukštesnės temperatūros nafta tirpsta geriau. Pagrindiniai naftą sudarantys komponentai, išskyrus parafiną, gerai tirpsta chloroforme, benzene, anglies tetrachloride, etilo eteryje, anglies sulfide ir kai kuriuose kituose skysčiuose. Nafta gerai tirpina jodą, sierą, kaučiuką, įvairios sudėties dervas ir augalinės kilmės riebalus.

Liuminescencija

Daugelis naftą sudarančių komponentų pasižymi liuminescencija. Šią savybę galima gauti apšvitinus monochromatine ar polichromatine šviesa, radioaktyvia spinduliuote arba nuo staigaus ir stipraus smūgio bei trinties. Ypač gerai švyti mineralinės alyvos frakcija (melsvai), dervos (rudai, gelsvai, oranžiniai) ir asfaltenai (geltonai). Pagal švytėjimą galima spręsti apie naftos sudėtį.

Naftos sudėtis

Nafta susideda iš įvairių komponentų:

A grupė. Angliavandeniliniai junginiai.

Lengvoji angliavandenilių frakcija
Mineralinės alyvos
Kietieji angliavandeniliai

B grupė. Neangliavandeniliniai junginiai.

Dervos:
- Benzolinės sudėties
- Spirito-benzolinės sudėties
Asfaltenai
Karbonai
Karboidai

Naftos elementinė sudėtis:

Anglis (C): 82–87 %
Vandenilis (H): 12–15 %
Siera, azotas, deguonis (S,N,O): 0,5–2 %

Frakcinis distiliavimas

Frakcinis distiliavimas taikomas perdirbant naftą, kai iš jos norima gauti įvairių produktų:

Dujiniai angliavandeniliai – lengviausios naftos frakcijos, distiliuojant išgaruoja pirmiausiai. Tai daugumoje propano ir butano dujos.
Benzinas – gaunamas didesnėje nei 30 °C;
Žibalas – gaunami 30–200 °C temperatūroje;
Dyzelinis kuras – gaunami 150–250 °C temperatūroje;
Tepalai/alyvos – gaunami 250–400 °C temperatūroje;
Mazutas arba krosnių/katilų kuras – vakuuminio distiliavimo, katalitinio krekingo likutis su pašalinta asfaltenų frakcija;
Gudronas – sunkiausias naftos perdirbimo likutis, normalioje temperatūroje kietėjantis;
Siera – pašalinis produktas, gaunamas nusierinant naftos produktus.

Naftos kilmės teorijos

Naftoje aptinkamas vanadžio turintis junginys (kairėje) panašus į chlorofilą (dešinėjė). Tokių junginių buvimas naftoje remia hipotezę, jog nafta susidarė iš augalų.^[6]

Yra kelios naftos kilmės teorijos. Populiariausios yra dvi, biogeninė – iš organizmų ir nebiogeninė (abiogeninė) – iš Žemės mantijos, transformuojantis metanui į kitus organinius junginius.

Biogeninė naftos kilmės teorija

Ši teorija sako, kad nafta, kaip ir dujos ar akmens anglis, susidarė dėl slėgio ir karščio iš jūros organizmų, kurie žuvę grimzdo į jūros dugną. Po nugrimzdimo šie iš organinių medžiagų susidarę sedimentai per ilgą laiką buvo veikiami slėgio ir aukštos temperatūros, dėl ko susidarė nafta, kuri kaupėsi taip vadinamuose kolektoriuose (vietose su nelaidžiu viršutiniu sluoksniu).

Nebiogeninė naftos kilmės teorija

Daug rusų ir ukrainiečių geologų palaiko nebiogeninę naftos susidarymo teoriją. Ji sako, kad žemėje, kaip ir kitose saulės sistemos planetose yra ir buvo tam tikras angliavandenilių kiekis. Laikui bėgant dėl angliavandenilių tankio, jie kilo į žemės paviršių. Kartu veikiami šilumos ir slėgio virto nafta.

Naftos pavadinimai

Naftos industrijoje ar prekyboje nafta dažniausiai vadinama pagal išgavimo vietą. Taip pat pavadinime būna nurodyta kokio santykinio tankio ar klampumo nafta (light, heavy). Kartais pavadinimuose nurodomas sieringumas (sieros kiekis naftoje) (sweet – mažai sieros, sour – didelis sieros kiekis).

Kai kurie naftos pavadinimai (WTI ir Brent dažniausiai cituojami žiniasklaidoje):

Brent Blend – iš 15 Europos naftos telkinių išgautos naftos pavadinimas
Ural – Rusijoje išgauta nafta
West Texas Intermediate (WTI) – Šiaurės Amerikos nafta
Dubai – daugiausia Artimųjų Rytų nafta
Tapis – Malaizijos nafta
Minas – Indonezijos nafta
Arab Light – Saudo Arabijos nafta
Bonny Light – Nigerijos nafta
Fateh – Dubajaus regiono nafta
Isthmus – Meksikos nafta
Saharan Blend – Alžyro nafta
Tia Juana Light – Venesuelos nafta

Gavyba

Šiais laikais nafta iš Žemės plutos išgaunama daugiausiai gręžiniais. Nafta – svarbus energijos šaltinis, ji yra pagrindinė žaliava naftos chemijos pramonei, gaminant benziną, skystą kurą, žibalą, tepalus, asfaltą, vazeliną ir kt.
Naftą buities reikmėm pradėta naudoti XIX a. pabaigoje. Iš pradžių iš jos buvo išgaunamas žibalas, o vėliau, atsiradus vidaus degimo varikliams, ji naudota benzino ir dyzelino gamybai. Gaminant naftos produktus naudojami trys perdirbimo būdai:

Daugiausia naftos per dieną išgaunančios šalys

Lentelėje nurodytas 2017 m. trisdešimtyje šalių išgautos naftos kiekis bareliais per dieną.^[7]

Naftos išgavimas bareliais per dieną:
1	Jungtinės Amerikos Valstijos	15 566 000
2	Saudo Arabija	12 090 000
3	Rusija	11 200 000
4	Kanada	4 987 000
5	Kinija	4 779 000
6	Iranas	4 669 000
7	Irakas	4 462 000
8	Jungtiniai Arabų Emyratai	3 721 000
9	Brazilija	3 363 000
10	Kuveitas	2 928 000
11	Meksika	2 260 000
12	Venesuela	2 174 000
13	Kataras	2 068 000
14	Nigerija	2 037 000
15	Norvegija	1 979 000
16	Kazachstanas	1 880 000
17	Angola	1 707 000
18	Alžyras	1 641 000
19	Jungtinė Karalystė	1 047 000
20	Indija	1 003 000
21	Omanas	980 000
22	Indonezija	913 000
23	Kolumbija	875 000
24	Libija	852 000
25	Azerbaidžanas	799 000
26	Malaizija	723 000
27	Argentina	674 000
28	Egiptas	653 000
29	Ekvadoras	531 000
30	Tailandas	501 000
-	Iš viso	-

Palyginimui, 2016 m. Lietuvoje buvo išgaunama 2 000 barelių naftos į dieną^[8].

Pasauliniai naftos rezervai

Naftos rezervai pagal valstybes (bareliais)
1	Venesuela	296 500 000 000
2	Saudo Arabija	264 600 000 000
3	Kanada	175 200 000 000
4	Iranas	150 600 000 000
5	Irakas	143 500 000 000
6	Meksika	139 020 000 000
7	Kuveitas	104 000 000 000
8	Jungtiniai Arabų Emyratai	97 800 000 000
9	Rusija	74 200 000 000
10	Libija	47 000 000 000
11	Nigerija	37 200 000 000
12	Kazachstanas	30 000 000 000
13	Kataras	25 410 000 000
14	Kinija	20 350 000 000
15	Jungtinės Amerikos Valstijos	19 120 000 000
16	Brazilija	14 240 000 000
17	Azerbaidžanas	14 000 000 000
18	Angola	13 500 000 000
19	Alžyras	12 200 000 000
20	Sudanas	6 800 000 000
21	Norvegija	6 680 000 000
22	Ekvadoras	6 542 000 000
23	Indija	5 800 000 000
24	Omanas	5 500 000 000
—	Europos Sąjunga	5 453 000 000
25	Gana	5 000 000 000
26	Vietnamas	4 700 000 000
27	Egiptas	4 300 000 000
28	Indonezija	4 050 000 000
29	Gabonas	3 700 000 000
30	Australija	1 100 000 000
31	Jungtinė Karalystė	3 000 000 000
32	Jemenas	3 000 000 000
33	Malaizija	2 900 000 000
34	Sirija	2 500 000 000
35	Argentina	2 386 000 000
36	Kolumbija	1 900 000 000
37	Kongo Respublika	1 600 000 000
38	Čadas	1 500 000 000
39	Brunėjus	1 100 000 000
40	Pusiaujo Gvinėja	1 100 000 000
41	Danija	1 060 000 000
42	Trinidadas ir Tobagas	728 300 000
43	Rumunija	600 000 000
44	Turkmėnija	600 000 000
45	Uzbekija	594 000 000
46	Rytų Timoras	553 800 000
47	Peru	470 800 000
48	Bolivija	465 000 000
49	Pakistanas	436 200 000
50	Tailandas	430 000 000
51	Tunisas	425 000 000
52	Italija	423 700 000
53	Ukraina	395 000 000
54	Vokietija	276 000 000
55	Turkija	262 200 000
56	Dramblio Kaulo Krantas	250 000 000
57	Kamerūnas	200 000 000
58	Albanija	199 100 000
59	Baltarusija	198 000 000
60	Kongo Demokratinė Respublika	180 000 000
61	Kuba	178 900 000
62	Papua Naujoji Gvinėja	170 000 000
63	Filipinai	168 000 000
64	Čilė	150 000 000
65	Ispanija	150 000 000
66	Bahreinas	124 600 000
67	Prancūzija	101 200 000
68	Mauritanija	100 000 000
69	Nyderlandai	100 000 000
70	Marokas	100 000 000
71	Lenkija	96 380 000
72	Austrija	89 000 000
73	Gvatemala	83 070 000
74	Surinamas	79 600 000
75	Serbija	77 500 000
76	Kroatija	73 350 000
77	Naujoji Zelandija	60 000 000
78	Mianmaras	50 000 000
79	Japonija	44 120 000
80	Kirgizija	40 000 000
81	Gruzija	35 000 000
82	Bangladešas	28 000 000
83	Vengrija	26 570 000
84	Bulgarija	15 000 000
85	Pietų Afrikos Respublika	15 000 000
86	Čekija	15 000 000
87	Lietuva	12 000 000
88	Tadžikija	12 000 000
89	Graikija	10 000 000
90	Slovakija	9 000 000
91	Beninas	8 000 000
92	Belizas	6 700 000
93	Taivanas	2 800 000
94	Izraelis	1 940 000
95	Barbadosas	1 790 000
96	Jordanija	1 000 000
97	Etiopija	430 000
-	Iš viso	1 392 461 050 000

Nafta Lietuvoje

Pagrindinis straipsnis – Naftos gavyba Lietuvoje.

Lietuvos teritorija įeina į Baltijos naftingąją sritį. Naftos telkinių surasta vakarinėje šalies dalyje. Naftos telkiniai ir licenziniai plotai yra šie:

Girkaliai – Girkalių plotas, Kretinga, Nausodis, Plungės plotas (licenziją žvalgyti ir eksploatuoti telkinius turi AB „Geonafta“)
Genčiai – Šventosios plotas (licencija UAB „Genčių nafta“)
Ablinga, Šiaurės Vėžaičiai (Antkoptis) ir Vėžaičiai – Klaipėdos plotas (UAB „Manifoldas“)
Diegliai (Dieglių naftos telkinys), Pociai, Sakučiai, P. Šiūpariai, Šiūpariai, Vilkyčiai – Gargždų plotas (UAB „Minijos nafta“)
Platelių plotas (UAB „Troba“)

Šiuose telkiniuose nafta susikaupusi kambro periodo smiltainiuose. Kiti Lietuvos telkiniai nėra detaliai išžvalgyti (aprobuoti ištekliai) ir eksploatuojami. Tai Lausargių, Kudirkos, Kybartų, Agluonėnų, Uoksų telkiniai. Taip pat Lietuvos teritoriniuose vandenyse yra perspektyvių naftos kolektorių, tačiau šie galimi telkiniai visiškai neišžvalgyti.

2012 m. Lietuvoje išgauta 102 040 tonų naftos, o 2013 m. – 86 070 tonų.^[9]