Pereiti prie turinio

Tailandas

Keisti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tailando Karalystė
taj. ราชอาณาจักรไทย
Ratcha-anachak Thai
Tailando vėliava Tailando herbas
Vėliava Herbas
Himnas: „Nacionalinis himnas“

Tailandas žemėlapyje
Valstybinė kalba Tajų
Sostinė Bankokas
Didžiausias miestas Bankokas
Valstybės vadovai
 • karalius
 • Premjeras
 • - 		 
Maha Vajiralongkorn
Paetongtarn Shinawatra
-
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens 		 
513 120 km2 (50)
0,4 %
Gyventojų
 • 2021
 • Tankis 		 
66 171 439[1] (20)
132,1 žm./km2 (88)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui 		2022
522,012[2] mlrd. $ (28)
7 449[2] $ (89)
Valiuta batas (THB)
Laiko juosta
 • Vasaros laikas		 UTC+7
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
1767 m. lapkričio 6 d.
1909 m. kovo 10 d.
Interneto kodas .th
Šalies tel. kodas +66

Tailandas (taj. ประเทศไทย = Prathet Thai), oficialiai Tailando Karalystė (taj. ราชอาณาจักรไทย = Ratcha-anachak Thai) – valstybė Pietryčių Azijoje, esanti Indokinijos pusiasalio centre. Vakaruose ir šiaurės vakaruose ribojasi su Mianmaru, šiaurės rytuose ir rytuose – su Laosu, pietryčiuose – su Kambodža, pietuose – su Malaizija. Pietuose Tailandas prieina prie Tailando įlankos, o pietvakariuose – prie Andamanų jūros.

Išskyrus trumpą parlamentinės demokratijos laikotarpį aštuntojo dešimtmečio viduryje, politinė santvarka Tailande periodiškai kaitaliojosi tarp demokratinės ir karinio valdymo. Nuo 2000 m. šalis įsitraukė į nuolatinį aršų politinį konfliktą tarp Taksino Šinavatros šalininkų ir priešininkų, dėl ko 2006 ir 2014 m. įvyko du perversmai, taip pat buvo priimta dabartinė konstitucija. Šalyje nominalią valdžią turi demokratinė vyriausybė, išrinkta po 2019 m. Tailando visuotinių rinkimų ir milžiniškų demokratijos šalininkų protestų 2020–2021 m., kurių metu kelti ir precedento neturintys reikalavimai reformuoti monarchiją. Nuo 2019 m. šalis nominaliai yra parlamentinė konstitucinė monarchija, tačiau praktiškai pačioje šalies konstitucijoje užtikrinta kariuomenės valdžia.[3]

Tailandas yra ASEAN narė įkūrėja. Šalies žmogaus socialinės raidos indeksas labai aukštas. Ekonomika antra pagal dydį Pietryčių Azijoje ir 24-a pasaulyje pagal PGP. Užima 85 vietą pagal nominalųjį BVP vienam gyventojui. Tailandas priskiriamas naujai industrializuotoms ekonomikoms. Vyrauja gamybos, žemės ūkio ir turizmo sektoriai.[4][5]

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Tailando istorija.

Tailando istorija prasideda tajų migracija į dabartinį Tailandą pirmajame tūkstantmetyje. Prieš tai čia keletą tūkstantmečių egzistavo bronzos ir geležies amžiaus kultūros, taip pat vėlesnės monų, malajų ir khmerų karalystės. Tajai sukūrė savo karalystes, žymiausios jų trumpai klestėjusi Suchotajaus ir ilgiau gyvavusi Ajutaja karalystės. Šioms karalystėms nuolat kėlė grėsmę Mianmaras ir Vietnamas, taip pat tajų ir lao konkurentai. XIX a. ir XX a. pradžioje kėlė grėsmę Europos kolonijinės imperijos, tačiau Tailandas išliko vienintele pietryčių Azijos valstybe, kuri nepateko į kolonijinį valdymą. Po absoliutinės Tailando monarchijos nuvertimo 1932 m., Tailandas beveik nuolat 60 metų buvo valdomas kariškių, kol buvo įvesta demokratinė sistema.

2006 m. rugsėjo 19 d. kariškiai, vadovaujami išvakarėse nušalinto iš pareigų kariuomenės vado Sondchi Buniaratkalino, pasinaudodami proga, kad šalies ministras pirmininkas Taksinas Šinavatra išvyko į Jungtinių Tautų asamblėją, remiami Tailando karaliaus Pumipono Aduljadeto įvykdė karinį perversmą ir sustabdė Konstitucijos galiojimą.

Politinė sistema

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Tailando politinė sistema.

Tailandas – konstitucinė monarchija, valdžią šalyje dalijasi Karalius, dviejų rūmų Parlamentas (taj. (รัฐสภา – tar. ratchasapcha) ir Nacionalinis susirinkimas. Šalies vykdomąją valdžią sudaro Ministrų Taryba, kurią kontroliuoja Ministras pirmininkas, kurio kandidatūrą pasiūlius Tailando Karaliui išrenka Nacionalinis susirinkimas.

Karaliaus absoliuti valdžia apribota nuo 1932 m., tačiau kaip budizmo gynėjas ir vienybės simbolis yra gerbiamas tautos. Nuo 1932 m. konstitucijos ir chartijos keitėsi 20 kartų. Nors visose konstitucijose įtvirtinta konstitucinė monarchija, tačiau faktinė valdymo forma svyravo nuo karinės diktatūros iki demokratijos su laisvais rinkimais.[6]Tailande dažnai vyksta kariniai perversmai – nuo 1932 m. iki 2023 m. įvykdyta 12 karinių perversmų, dar 7 rengti nesėkmingai.[7][8]

Šalies monarchus kritikuoti draudžia lèse-majesté įstatymai. Už karaliaus įžeidimą gresia nuo trejų iki penkiolikos metų kalėjimo.[9] Už šį nusižengimą nuteistųjų skaičius ypač išaugo po 2014 m. perversmo.[10][11] Anot žmogaus teisių stebėjimo institutų, nuo 2014 m. žmogaus teisių padėtis išlieka prasta.[12]

Diplomatiniai santykiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindiniai straipsniai – Tailando diplomatiniai santykiai ir Lietuvos ir Tailando santykiai.

Šaltojo karo metais Tailandas siekė užkirsti kelią komunizmo plitimui, todėl buvo JAV sąjungininku, dalyvavo SEATO aljanse, siuntė pajėgas į Korėją ir Vietnamą, pasiūlė JAV naudotis savo baze. Tailandas yra vienas iš penkių Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) steigėjų. Vietnamo karo pabaiga tapo lūžiu Tailando užsienio politikoje – po jo jis siekė gerinti santykius su komunistine Kinija ir kitomis komunistinėmis tapusiomis kaimynėmis. Tailandas tebėra aktyvus ASEAN narys, siekiantis daryti įtaką šiai organizacijai. Tailandas mezga vis glaudesnius ryšius su kitomis narėmis ir plėtoja regioninį bendradarbiavimą ekonomikos, prekybos, bankininkystės, politikos ir kultūros srityse.[13]

XXI a. pirmąjį dešimtmetį Tailandas ėmėsi aktyvaus vaidmens tarptautinėje arenoje ir visapusiškai dalyvavo tarptautinių ir regioninių organizacijų veikloje. Jungtinių Valstijų laikomas svarbiu ne NATO sąjungininku. Iškart po to, kai Rytų Timoras iškovojo nepriklausomybę nuo Indonezijos, Tailandas siuntė savo karius į tarptautines taikos palaikymo misijas.[14] Siekdamas stiprinti tarptautinius ryšius, Tailandas užmezgė ryšius su tokiomis regioninėmis organizacijomis kaip Amerikos Valstybių organizacija[15] ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija.[16]

Po 2014 m. perversmo šalyje Tailandas labiau linksta į Kinijos pusę.[17] Didėjanti Kinijos įtaka ir kapitalo įplaukos paskatino kai kuriuos parlamento narius išreikšti susirūpinimą dėl „ekonominės kolonizacijos“ iš Kinijos pusės.[18]

2023 m. Izraelio ir Hamas karinio konflikto metu Tailando ministras pirmininkas iš pradžių pareiškė, kad jo vyriausybė griežtai smerkia išpuolį prieš Izraelį ir reiškia gilią užuojautą Izraelio vyriausybei ir žmonėms.[19] Vėliau šalies vyriausybė savo poziciją pakeitė ir paskelbė, kad Tailandas šiame konflikte laikosi neutralios pozicijos.[20] Konfliktas nusinešė 28 Tailando piliečių gyvybes.[21]

Taip pat ir Rusijos invazijos į Ukrainą klausimu Tailandas pradžioje išreiškė paramą Ukrainai, tačiau vėliau užėmė neutralią poziciją. Tailandas balsavo už Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją ES-11/1, kuria buvo pasmerkta 2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą, ir už Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją ES-11/2, kuria siekta pakartoti pasmerkimą. Tačiau susilaikė balsuojant dėl rezoliucijos, kuria buvo siekiama sustabdyti Rusijos narystę Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje,[22] ir dar kartą susilaikė balsuojant dėl kitos rezoliucijos, kuria buvo remiamas Ukrainos teritorinis vientisumas po 2022 m. Rusijos okupuotoje Ukrainoje įvykusių fiktyvių referendumų dėl teritorijų prijungimo prie Rusijos.[23] Tailando ir Rusijos vyriausybių atstovai, praėjus trims mėnesiams po pastarosios invazijos į Ukrainą, sutarė patrigubinti dvišalės prekybos apyvartą tarp Tailando ir Rusijos.[24]

Tailando ir Lietuvos santykiai siekia dar 1923 m. sausio 23 d., kai tuometis Siamas pripažino Lietuvą de jure. SSRS okupacijos metais Siamas palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis ir, nors ir vengė deklaruoti savo oficialią poziciją, nepripažino Baltijos valstybių, įskaitant Lietuvos, kaip Sovietų Sąjungos dalies.[25] Diplomatiniai santykiai atkurti 1993 m. balandžio 9 d.

Tarp Lietuvos ir Tailando yra įvykę du aukščiausio lygio susitikimai. 2016 m. balandžio 14 d. į Lietuvą oficialaus vizito atvyko Tailando princesė Mahačakrė Sirindhorn, vizito metu susitikdama su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite[26], o 2017 m. gegužės 14 d. Tailande su atsakomuoju vizitu viešėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kur susitiko su Tailando princese ir pagerbė 2016 m. spalio mėn. mirusio Tailando karaliaus Ramos IX atminimą.[27]

Karinės pajėgos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Tailando karinės pajėgos.
Tailando karališkųjų oro pajėgų JAS 39 Gripen

Tailando Karalystės karinės pajėgos vadinamos Tailando karališkosiomis ginkluotosiomis pajėgomis (กองทัพไทย). Jas sudaro Tailando karališkoji armija (กองทัพบกไทย), Tailando karališkasis laivynas (กองทัพเรือไทย) ir Tailando karališkosios oro pajėgos (กองทัพอากาศไทย). Jai taip pat priklauso įvairios sukarintos pajėgos.

Tailando ginkluotosiose pajėgose tarnauja 306 000 aktyviosios tarnybos karių ir dar 245 000 aktyviojo rezervo karių.[28] 2005–2016 m. laikotarpiu šalis savo gynybos biudžetą patrigubino – nuo 1,8 mlrd. JAV dolerių iki 5,88 mlrd. JAV dolerių, o tai sudaro 1,4% šalies BVP.[29]

Pagal šalies konstituciją, karinė tarnyba yra kiekvieno Tailando piliečio pareiga. Tai galioja visiems vyresniems nei 21 m. vyrams, turintiems Tailando pilietybę.

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Tailando provincijos.
Tailando provincijos

Provincijų sostinės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurė

  1. Čiangmajus (เชียงใหม่)
  2. Čiangrajus (เชียงราย)
  3. Kamphengphetas (กำแพงเพชร)
  4. Lampangas (ลำปาง)
  5. Lamphunas (ลำพูน)
  6. Mehongsonas (แม่ฮ่องสอน)
  7. Nakhonsavanas (นครสวรรค์)
  8. Nanas (น่าน)
  9. Phajao (พะเยา)
  10. Phetčabunas (เพชรบูรณ์)
  11. Phičitas (พิจิตร)
  12. Phitsanulokas (พิษณุโลก)
  13. Phrė (แพร่)
  14. Sukhothajus (สุโขทัย)
  15. Takas (ตาก)
  16. Uthaithanis (อุทัยธานี)
  17. Utaraditas (อุตรดิตถ์)

Šiaurės rytai (Isanas)

  1. Amnatčarenas (อำนาจเจริญ)
  2. Buriramas (บุรีรัมย์)
  3. Čaijaphumas (ชัยภูมิ)
  4. Kalasinas (กาฬสินธุ์)
  5. Khonkenas (ขอนแก่น)
  6. Loėjus (เลย)
  7. Mahasarakhamas (มหาสารคาม)
  8. Mukdahanas (มุกดาหาร)
  9. Nakhonphanomas (นครพนม)
  10. Nakhonratčasima (นครราชสีมา)
  11. Nongbualamphu (หนองบัวลำภู)
  12. Nongkhajus (หนองคาย)
  13. Rojetas (ร้อยเอ็ด)
  14. Sakonnakhonas (สกลนคร)
  15. Sisaketas (ศรีสะเกษ)
  16. Surinas (สุรินทร์)
  17. Ubonratčathanis (อุบลราชธานี)
  18. Udonthanis (อุดรธานี)
  19. Jasothonas (ยโสธร)

Centras

  1. Angthongas (อ่างทอง)
  2. Ajuthaja (พระนครศรีอยุธยา)
  3. Bankokas (กรุงเทพฯ)
  4. Čainatas (ชัยนาท)
  5. Kančanaburis (กาญจนบุรี)
  6. Lopburis (ลพบุรี)
  7. Nakhonajokas (นครนายก)
  8. Nakhonpathomas (นครปฐม)
  9. Nonthaburis (นนทบุรี)
  10. Pathumthanis (ปทุมธานี)
  11. Phetčaburis (เพชรบุรี)
  12. Pračuapkhirikhanas (ประจวบคีรีขันธ์)
  13. Ratčaburis (ราชบุรี)
  14. Samutprakanas (สมุทรปราการ)
  15. Samutsakhonas (สมุทรสาคร)
  16. Samutsongkhramas (สมุทรสงคราม)
  17. Saraburis (สระบุรี)
  18. Singburis (สิงห์บุรี)
  19. Suphanburis (สุพรรณบุรี)

Rytai

  1. Čačoengsao (ฉะเชิงเทรา)
  2. Čanthaburis (จันทบุรี)
  3. Čonburis (ชลบุรี)
  4. Pračinburis (ปราจีนบุรี)
  5. Rajongas (ระยอง)
  6. Sakaeo (สระแก้ว)
  7. Tratas (ตราด)

Pietūs

  1. Čumphonas (ชุมพร)
  2. Krabis (กระบี่)
  3. Nakhonsithamaratas (นครศรีธรรมราช)
  4. Narathivatas (นราธิวาส)
  5. Patanis (ปัตตานี)
  6. Phanga (พังงา)
  7. Phatalungas (พัทลุง)
  8. Phuketas (ภูเก็ต)
  9. Ranongas (ระนอง)
  10. Satunas (สตูล)
  11. Songkhla (สงขลา)
  12. Surathanis (สุราษฎร์ธานี)
  13. Trangas (ตรัง)
  14. Jala (ยะลา)

Geografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Tailando geografija.
Kraštovaizdis Thamsakoeno nacionaliniame parke

Tailandas yra Pietryčių Azijoje, išsidėstęs Indokinijos ir Malakos pusiasaliuose. Vakaruose krantus skalauja Andamanų jūra, o rytuose – Siamo įlanka (Pietų Kinijos jūros dalis). Tailando teritorija nusidriekusi iš šiaurės į pietus (didžiausias atstumas – 1 860 km). Dėl tokio šalies ilgumo Tailande vyrauja skirtingas klimatas. Derlius nuimamas kelis kartus per metus, o turizmo sezonas tęsiasi ištisus metus.

Apie 10 % teritorijos užima miškai. Šiaurinėje dalyje daugiausia tropiniai, o pietuose, kur žymiai didesnis oro drėgnumas, vyrauja tropiniai visažaliai miškai.

Dėl klimato, geografijos, reljefo ir etninės sudėties Tailandas skirstomas į penkis pagrindinius regionus:

  • Šiaurės
  • Šiaurės-Rytų
  • Centrinis
  • Rytų pakrantė
  • Pietų

Ekonomika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Tailando ekonomika.
Šalies sostinė Bankokas

Tailando ekonomikos didžiausią dalį sudaro žemės ūkis. Daugiausia auginama ryžių. Kiti žemės ūkio produktai skirti pelnui yra guma, kukurūzai, džiutas, tapijoka, medvilnė, tabakas, kapokas, cukranendrės. Žvejyba svarbi Tailando ekonomikai.

Tailandas ilgą laiką buvo viena daugiausiai ryžių eksportuojančių šalių pasaulyje. 49 % šalies darbo jėgos dirba žemės ūkyje.[30]

Alavas yra svarbiausias Tailando mineralas, todėl jo daug eksportuojama į kitas šalis. Kiti eksportuojami mineralai yra volframas, švinas, cinkas, stibis. Eksploatuojami maži geležies rūdos, aukso, druskos, rausvųjų anglių, naftos telkiniai.

Tailando ekonomika sukoncentruota į žemės ūkio produktų apdirbimą. Šalis taip pat turi mažą plieno gamyklą, naftos perdirbimo įmonę, alavo lydyklą, automobilių ir įrengimų surinkimo gamyklą.

Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Japonija ir JAV.

Demografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Tailando demografija.
Medituojantis budistų pradedantysis

Etninė sudėtis:[31][32]

Pasak 2000 m. surašymo, 94,6 % tailandiečių išpažįsta budizmą, 4,6 % yra musulmonai, 0,7 % – krikščionys, 0,1 % – kitų religijų atstovai.[31] Daugelis šalies musulmonų yra sunitai[33] ir gyvena pietinėje šalies dalyje, kur šią religiją išpažįsta tiek tajai, tiek malajai.

Pasak 2000 m. surašymo, 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas šalyje yra 92,6 % (vyrų – 94,9 %, moterų – 90,5 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Tailande yra 73,1 metų ir šalies populiacija per metus išauga maždaug 0,615 %.[31] Gyventojų amžiaus struktūra:[31]

  • 0-14 metų: 20,8 %
  • 15-64 metų: 70,5 %
  • 65 metų ir vyresni: 8,7 % (2009 m. apsk.)

Kalbos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficiali šalies kalba yra tajų, kuri yra gimininga kitoms Pietryčių Azijos kalboms. Ja kalba maždaug 85 % Tailando gyventojų. Šalyje yra kalbama keliais šios kalbos dialektais, o bendrinė tajų kalba yra paremta Bankoke vartojamu jos dialektu.

Šiaurės rytų teritorijose yra kalbama tajų kalbai giminingos lao kalbos dialektu, o šalies pietuose malajai musulmonai daugiausiai vartoja savo malajų kalbos dialektą. Tailando kinai vartoja įvairius kinų kalbos dialektus. Be to, šalyje yra vartojama daug genčių kalbų. Anglų kalba yra privalomas dalykas mokyklose, bet laisvai kalbančių žmonių yra labai mažai, ypač kaimuose.

Kultūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Tailando kultūra.
Kaukių teatras khon

Tailando viešųjų pastatų (dažniausiai vienuolynai) architektūroje jaučiama indiškosios ir kiniškosios architektūros įtaka. Kaip ir skulptūroje, gana apčiuopiamai jaučiamas statymo laikotarpis bei vietinės tradicijos. Vienas ryškiausių tailandietiškos architektūros pavyzdžių yra šventyklų kompleksas ir karališkieji rūmai Bankoke. Šventyklų komplekso, kuriame yra įvairios paskirties pastatų, sienos dekoruotos indų epo (Ramakian) scenomis, vaizduojama daug mitologinių gyvūnų. Daug naudojama medinių architektūrinių ir dekoratyvinių elementų. Komplekse gausu mitinių gyvūnų skulptūrų, kurios, kaip tikima, turinčios antgamtinių jėgų.

Ceriamonialinė ir religinė muzika – svarbi tailandiečių kultūros dalis. Tradiciniame orkestre naudojami gongai, varpeliai, styginiai bei ksilofoniniai muzikos instrumentai. Europiečiams tailandietiškos muzikos skambesys kiek neįprastas, kuris iki dabar Tailande naudojamas įvairiose ceremonijose, religinėse šventėse, klasikiniame tailandiečių teatre.

Reikšmingą vietą užima tradiciniai rankdarbiai iš įvairių brangiųjų metalų, medžio, keramikos.

Kita informacija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „Thailandometers“. Suarchyvuotas originalas 2022-09-24. Nuoroda tikrinta 2022-08-24.
  2. ↑ 2,0 2,1 „Report for Selected Countries and Subjects“. Tarptautinis valiutos fondas. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
  3. ↑
  4. ↑ Thailand and the World Bank Archyvuota kopija 2005-12-16 iš Wayback Machine projekto., World Bank on Thailand country overview.
  5. ↑ The Guardian, Country profile: Thailand Archyvuota kopija 2010-05-23 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ „A list of previous coups in Thailand“. Associated Press. 2006-09-19. Suarchyvuotas originalas 2007-10-16. Nuoroda tikrinta 2010-04-25.
  7. ↑ Stout, David (2014-05-20). „Thailand: Coups That Helped Shape the Land of Coups“. Time. Nuoroda tikrinta 2015-06-25.
  8. ↑ Robins-Early, Nick (2014-05-22). „Why Thailand Has Had More Coup Attempts Than Almost Any Other Country“. Huffington Post. Nuoroda tikrinta 2015-06-25.
  9. ↑ Champion, Paul (2007-09-25). „Professor in lese majeste row“. Reuters. Suarchyvuota iš originalo 2007-10-13.
  10. ↑ 2014 coup marks the highest number of lèse-majesté prisoners in Thai history Archyvuota kopija 2019-05-01 iš Wayback Machine projekto.. Prachatai.
  11. ↑ Thailand jails man for 35 years for insulting the monarchy on Facebook Archyvuota kopija 2018-04-23 iš Wayback Machine projekto.. The Independent. 2017 m. birželio 10 d.
  12. ↑ „Thailand“. freedomhouse.org. 2018-01-05. Suarchyvuotas originalas 2018-04-14. Nuoroda tikrinta 2018-05-03.
  13. ↑ Rakson, Katsamaporn (2018 m. liepa-gruodis). „Investigating Thailand's self-perception in the regional context towards ASEAN“. Veridian E-Journal, Silpakorn University. 11 (5): 568–578. {{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  14. ↑ Chieocharnpraphan, Thosaphon (2015). „Strategic Partnership Between Australia and Thailand: A Case Study of East Timor“. Iafor Journal of Politics, Economics & Law (britų anglų). 2. doi:10.22492/ijpel.2.1.04. Nuoroda tikrinta 2024-01-01.
  15. ↑ OAS (2009-08-01). „OAS - Organization of American States: Democracy for peace, security, and development“. OAS - Organization of American States (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-01-01.
  16. ↑ „Thailand attends 2023 OSCE Asian Conference with aim to further promote Asia-Europe cooperation“. กระทรวงการต่างประเทศ (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-01-01.
  17. ↑ Prashanth Parameswaran. (2014). Thailand Turns to China Archyvuota kopija 2022-04-27 iš Wayback Machine projekto.. The Diplomat. Tikrinta 2018 m. sausio 3 d.
  18. ↑ „MPs warned of an economic colony as opposition zeroed in on Thailand's impaired relationship with China“. Thai Examiner. 2020-02-28. Suarchyvuota iš originalo 2020-10-19. Nuoroda tikrinta 2020-11-06.
  19. ↑ @Thavisin (October 7, 2023). „In light of today's tragic incident...“ (Tweet) – via Twitter.
  20. ↑ „Israel-Palestine war: Thailand adopts neutral stance“. nationthailand (anglų). 2023-10-09. Nuoroda tikrinta 2023-10-15.
  21. ↑ „Thai death toll in Israel rises to 28“. Bangkok Post (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-02-04.
  22. ↑ Nichols, Michelle (2022-04-07). „U.N. suspends Russia from human rights body, Moscow then quits“. Reuters (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2022-04-07. Nuoroda tikrinta 2022-04-08.
  23. ↑ „Territorial integrity of Ukraine : defending the principles of the Charter of the United Nations (Voting Data)“. digitallibrary.un.org (anglų). 2022-10-12.
  24. ↑ „Russia eager to see trade top $10bn with Thailand“. Bangkok Post. Nuoroda tikrinta 2022-06-30.
  25. ↑ Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5. {{cite book}}: |chapter-url= neturi pavadinimo (pagalba)
  26. ↑ Prezidentė susitiko su Tailando princese (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija) Archyvuota kopija 2019-05-10 iš Wayback Machine projekto.
  27. ↑ Lietuva ir Tailandas stiprina ryšius (Prezidentė Dalia Grybauskaitė)[neveikianti nuoroda]
  28. ↑ „Thailand Military Strength“. Global Firepower. Suarchyvuota iš originalo 2015-02-08. Nuoroda tikrinta 2014-12-15.
  29. ↑ „World Bank Open Data“. World Bank Open Data. Nuoroda tikrinta 2024-01-03.
  30. ↑ Henri Leturque and Steve Wiggins 2010. Thailand’s progress in agriculture: Transition and sustained productivity growth Archyvuota kopija 2011-04-27 iš Wayback Machine projekto.. London: Overseas Development Institute
  31. ↑ 31,0 31,1 31,2 31,3 CŽV pasaulio faktų knyga: Tailandas Archyvuota kopija 2020-05-16 iš Wayback Machine projekto.
  32. ↑ https://www.nationsencyclopedia.com/Asia-and-Oceania/Thailand-ETHNIC-GROUPS.html
  33. ↑ https://www.thai2arab.com/eng/content.php?page=content&category=8&subcategory=50&id=139 Archyvuota kopija 2012-02-13 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Tailandas
Ž • A • R
Šalių sąrašas | Azija
Ž • A • R
Monarchijos
Absoliutinės
Konstitucinės
Renkamos
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Tailandas&oldid=7359964"