Izaokas II Angelas
| Izaokas II Angelas | |
|---|---|
| |
| Izaokas II Angelas | |
| Angelų dinastija | |
| Gimė | 1135 m. |
| Mirė | 1204 m. sausio 28 d. (~69 metai) Konstantinopolis |
| Tėvas | Andronikas Dukas |
| Motina | Efrosinija |
| Sutuoktinis (-ė) | Irina, Margita Vengrė |
| Vaikai | Aleksijus, Irina Angelina, Efrosinija-Ana, Joanas Angelas, Manuilas Angelas |
 | |
| Valdė | 1185-1195 ir 1203-1204 m. |
| Pirmtakas | Andronikas I Komninas Aleksijus III Angelas |
| Įpėdinis | Aleksijus III Angelas Aleksijus V Dukas |
 Vikiteka |
Izaokas II Angelas |
Izaokas II Angelas (gr. Ισαάκιος Β’ Άγγελος, Isaakios II Angelos, apie 1135 m. – 1204 m. sausio mėn. Konstantinopolis) – 1185–1195 ir 1203–1204 m. Bizantijos imperatorius
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kilęs iš Angelų dinastijos. Tėvas Bizantijos karo vadas Andronikas Dukas (1122–1185 m.)
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kas buvo Izaoko žmona, nežinoma, bet jos vardas − Irina buvo nurodytas Špaijero soboro nekrologe, kur buvo palaidota ir jų duktė Irina. Vaikai:
- Irina Angelina − 1193 metais ištekėjo už Rožero V Siciliečio, bet praėjus 2-viem mėnesiam po vestuvių jis mirė. Nuo 1197 metų − Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Pilypo Švabo žmona;
- Aleksejus IV Angelas − Isaako bendravaldis 1203−1204 metais.
- Ana
Antroji žmona − Margarita Vengrė. Vaikai:
- Joanas Angelas (1193−1259). Bėgo į motinos tėvynę, kaip Vengrijos karaliaus Belos IV vasalas valdė Sremą ir Bačą (1227−42);
- Manuilas Angelas (g. po 1195 − m. 1212).
Valdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Imperatoriumi paskelbtas sukilusios Konstantinopolio minios, kuri nužudė jo pusbrolį imperatorių Androniką I Komniną. Valdant Izaokui II Angelui jo karvedys Aleksijus Branas išvijo į Graikiją įsiveržusius normanus, išskyrus Kefalonijos ir Zakinto salas. Bet nepavyko iš sukilusio Izaoko Komnino atimti Kiprą ir nugalėti sukilusius bulgarus bei valachus. 1187 m. Bizantija pripažino antrąją Bulgarijos valstybę.
Po derybų 1190 m. Izaokas II Angelas buvo priverstas leisti Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Frydricho I Barbarosos vadovaujamiems kryžininkams keliauti per Bizantijos teritoriją.
Netikėtai 1195 m. nuo sosto jį nuvertė, įkalino ir apakino jo brolis, nuo 1195 m. balandžio mėn. imperatorius Aleksijus III Angelas. Padedamas sūnaus Aleksijaus, kuris būdamas Vokietijoje 1203 m. nukreipė IV kryžiaus žygio dalyvius į Konstantinopolį. Izaokas II Angelas tapo 1203 m. liepos mėn. valdžią paėmusio sūnaus imperatoriaus Aleksijaus IV Angelo bendravaldžiu. Kryžininkais nepatenkinti Konstantinopolio miestiečiai 1204 m. sausio mėn. sukilo ir abu imperatorius nuvertė.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Izaokas II Angelas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 425 psl.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Norwich, John Julius: Breve historia de Bizancio. Cátedra, 2000. ISBN 84-376-1819-3
- Angold, Michael, The Byzantine Empire: A Political History, 1025–1204, 2nd edition (London and New York, 1997)
- Brand, C. M., Byzantium Confronts the West, 1180–1204 (Cambridge, MA, 1968)
- Harris, Jonathan, Byzantium and the Crusades (London, 2003)
- Hiestand, Rudolf, 'Die Erste Ehe Isaaks II Angelus und Seine Kinder', Jahrbuch der Osterreichischen Byzantinistik, 47 (1997).
- The Oxford Dictionary of Byzantium, 3 vols (Oxford,, 1991).
- K. Varzos, Ē genealogia tōn Komnēnōn (Thessalonica, 1984) vol. 2 pp. 807–840.
- This article incorporates text from the Encyclopædia Britannica Eleventh Edition, a publication now in the public domain.
