Heraklėjas
| Heraklėjas | |
|---|---|
| Bizantijos imperatorius | |
_(14581592330).jpg){kind=spacer}
| |
| Heraklėjas | |
| Heraklėjo dinastija | |
| Visas vardas | Flavius Heraclius Augustus |
| Gimė | 575 m. Kapadokija |
| Mirė | 641 m. vasario 11 d. (~66 metai) Konstantinopolis |
| Sutuoktinis (-ė) | Fabija Eudokija Martina |
| Vaikai | Eudiksija Epifanija Heraklijus Konstantinas Fabijus Teodosijus Konstantinas Konstantinas Heraklijus Dovydas Tiberijus Martinosas Augustina Anastasija Febronija |
 | |
| Valdė | 610 m. - 641 m. (~31 metai) |
| Pirmtakas | Imperatorius Fokas |
| Įpėdinis | Imperatorius Konstantinas III Imperatorius Heraklonas |
 Vikiteka |
Heraklėjas |
Heraklėjas (gr. Ηράκλειος: Hērakleios, lot. Flavius Heraclius Augustus, apie 575 m. Kapadokija – 641 m. vasario 11 d. Konstantinopolis) – 610–641 m. Bizantijos imperatorius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Heraklėjų dinastijos pradininkas. Armėnų kilmės. Gimė Afrikos provincijos valdytojo šeimoje.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmoji žmona Fabija Eudokija, su ja gimė vaikai Eudiksija Epifanija ir Heraklijus Konstantinas.
Antroji žmona Martina, su ja gimė 10 vaikų, tačiau kai kurių jų vardai yra ginčytini: Fabijus, Teodosijus, Konstantinas, Konstantinas Heraklijus, Dovydas Tiberijus, Martinosas, Augustina, Anastasija, Febronija.
Konstantinopolio miestiečių paprašytas apginti juos nuo negabaus imperatoriaus Foko valdžios su kariuomene užėmė Konstantinopolį ir buvo karūnuotas imperatoriumi.
Valdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įgyvendino administracinę ir karinę reformas, kurios sustiprino Bizantiją. Valstybę suskirstė į karinius-administracinius vienetus – temus. Ilgai kariavo su avarais ir slavais. 622–627 m. sumušė persus, bet 636 m. pralaimėjo arabams. Bizantija prarado Mesopotamiją, Siriją, Palestiną, dalį Egipto.[1]
Heraklėjas Gimė: apie 575 Mirė: 641 vasario 11
| ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Fokas |
Bizantijos imperatorius 610–641 Kartu su Konstantinas III nuo 613 |
Po to: Konstantinas III ir Heraklonas |
| Politinis postas | ||
| Prieš tai: Imp. Fokas 603, tada nustojo galioti |
Romos imperijos Konsulas 608 Kartu su Heraklijus Vyresnysis |
Po to: Nustotojo galioti, Imp. Cezaris Konstantinas Augustas 642 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Heraklėjas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 487 psl.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Andreas N. Stratos: Byzantium in the Seventh Century. Bd. 1, Amsterdam 1968.
- Wolfram Brandes: Herakleios und das Ende der Antike im Osten. Triumphe und Niederlagen. In: Mischa Meier (Hrsg.), Sie schufen Europa. München 2007, S. 248–258.
- John Haldon: Byzantium in the Seventh Century. The Transformation of a Culture. 2. Aufl. Cambridge 1997 (wichtiges Überblickswerk).
- James Howard-Johnston: Heraclius’ Persian Campaigns and the Revival of the East Roman Empire 622–630. In: War in History 6 (1999), S. 1–44.
- Treadgold, Warren. A History of Byzantine State and Society. Stanford: University of Stanford Press, 1997, p. 287 ISBN 0-8047-2630-2
- R. H. Charles. The Chronicle of John, Bishop of Nikiu: Translated from Zotenberg’s Ethiopic Text, 1916. Reprinted 2007. Evolution Publishing, ISBN 978-1-889758-87-9.
- Walter E. Kaegi. Heraclius Emperor of Byzantium, Cambridge University Press, 2003.
- C. Mango & R. Scott. The Chronicle of Theophanes Confessor, Oxford University Press, 1997.
- C. Mango. Nikephoros Patriarch of Constantinople. Short History, Dumbarton Oacks Texts 10, 1990.