Guoda

Guoda – pudamėntėnė etėkas kateguorėjė, ėšreiškonti žmuogaus vertingoma pripažinėma. Nagarbies prīšībė. Artėmas savuokas: oroms, šluovie, pagarba, prastižos.

Pavėdē kāp ėr oroms, guoda atspīnd žmuogaus reikšmingoma īsėsamuoninėma bei anuo pripažinėma. Tik guodas savuoka īr daugesne sosėita so išruorėniu žmuogaus prestižu, prėgolm nuog anuo nuopelnu darbe a visuomeninie veikluo, nuog pareigībiu. Tudie, skėrtingā nuog oroma, gal būtė pruofesėnė, spuortėnė, puolėtėnė guoda. Diel paseiktū nuopelnu gal būtė šeimuos, muokīklas, īstaigas, pagaliau ėr tautuos guoda.

Guoda reiškas ne vėin sava vėsuomenėne reikšmingoma īsėsamuoninėmu, bet ėr anuo ėšgīvenėmu – guodas jausmu. Guodas īsėsamuonėnėms bei ėšgīvenėms īsėtvėrtėn žmuogaus karaktuoriou kāp guodingoma duorībė.

Guoda – vėina patiū aukščiausiu žmuogaus duoruovėniu vertībiu. Kreišdams sava patėis, šeimuos, pruofesėjės, tievīnės guoda, žmuogos dažnā rizėkoun gīvībe, kartās renkas veikiau guodinga smerti, nego neguodinga gīvene.

„Gīvenė brungi kuožnam, bėt kėlniam žmuogou guoda brungesnė ėr ož pate gīvene“ (V. Šekspīrs).