Vynohradivas
Vynohradivas ukr. Виноградів | |
---|---|
Miesto reginys | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Ukraina |
Sritis | Užkarpatės sritis |
Rajonas | Vynohradivo rajonas |
Gyventojų | 25 481 |
Plotas | 32 km² |
Tankumas | 796 žm./km² |
Altitudė | 117 m |
Vikiteka | Vynohradivas |
Vynohradivas (ukr. Виноградів) – miestas pietvakarių Ukrainoje, Užkarpatės srityje, Tisos kairiajame krante, netoli Rumunijos sienos. Rajono centras. Geležinkelių mazgas (pagrindinė linija į Čopą), plentai į Užhorodą, Chustą, Iršavą. Avalynės, siuvimo, maisto (konservų, vaisių), plastmasės dirbinių pramonė. Yra XIV a. buvę Perenio dvaro rūmai, XIV–XV a. pranciškonų bažnyčia ir vienuolynas, X–XIV a. Kanko pilies griuvėsiai.
2010 m. 82 % Vynohradivo gyventojų buvo ukrainiečiai, 13,5 % – vengrai, 3,8 % – rumunai, 0,6 % – čigonai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vynohradivas – viena seniausių Užkarapatės gyvenviečių. Šaltiniuose minima nuo IX a. Gyvenvietė XIII a. pab. tapo Vengrijos karalystės Ugočos komtato centru (vengriškai vadinta Nagyszőlős). 1514 m. ženkliai prisidėjo prie Georgijaus Dežo sukilimo. 1919 m. miestą užėmė rumunai, o vėliau – čekoslovakai. 1938 m. tapo Karpatų Rusios dalimi. Iki 1946 m. miestas vadintas Sevliušu (ukr. Севлюш).[1]
-
Pilies liekanos
-
Perenio rūmai
-
Buvusi sinagoga
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 92
|