Vaidutis Kučinskas
Vaidutis Kučinskas | |
---|---|
Gimė | 1947 m. sausio 27 d. Būdviečiai, Marijampolės rajonas |
Sutuoktinis (-ė) | Zita Aušrelė Kučinskienė |
Veikla | Lietuvos genetikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. |
Žymūs apdovanojimai | |
|
Vaidutis Kučinskas – Lietuvos genetikas, akademikas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, nusipelnęs Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojas[1]. Vaidutis Kučinskas yra gerai žinomas žmogaus ir medicininės genetikos specialistas, ilgametis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas (ŽMGK) ir Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro (MGC) direktorius. Jis yra genetikos ir genomikos vadovėlių vidurinei mokyklai, kolegijoms ir universitetams autorius. Profesoriaus V. Kučinsko mokslo darbai daugiausiai susiję su lietuvio genomo ir lietuvių tautos genų fondo tyrimais. Jų rezultatai pateikti daugelyje tarptautinių mokslo kongresų, konferencijų ir simpoziumų, publikuoti daugiau nei 600 mokslo straipsnių genetikos ir genomikos klausimais. Nemaža šių straipsnių dalis atspausdinta prestižiniuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose (Nature, Nature Genetics, PLoS One, American Journal of Human Genetics, Human Heredity, Human Genetics, Annals of Human Genetics, American Journal of Medical Genetics, Human Mutation, Journal of Medical Genetics, ir kiti). Vaidutis Kučinskas yra pirmasis žmogus Lietuvoje gavęs atlyginimą už praktinės genetikos vystymą, įdėjęs daug pastangų organizuodamas praktinę genetinio konsultavimo sistemą Lietuvoje[2].
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išsilavinimas:
- 1987 m. apgynė habilituoto biomedicinos mokslų (genetika) daktaro disertaciją „Lietuvos gyventojų genetinės struktūros dinamika kaip modelis tiriant išsivysčiusias agrarines žmonių populiacijas“, kurią parengė TSRS medicinos mokslų akademijos Medicininės genetikos institute (Maskva) ir Bendrosios genetikos institute (Maskva);
- 1982 m. Vilniaus universiteto Matematikos fakultete baigė matematikos studijų programą;
- 1974 m., po aspirantūros studijų Medicininės genetikos institute, VU apgynė biologijos mokslų (biologija-genetika) daktaro disertaciją: „Kai kurių alerginių ligų populiacinė genetinė analizė“;
- 1970 m. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete baigė biologijos (genetikos) studijų programą[2].
Profesinė veikla:
- Nuo 2012 m. VU MF ŽMGK profesorius, vyriausias mokslo darbuotojas, Žmogaus genomo tyrimų centro vadovas;
- Nuo 2012 m. VUL Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro profesorius konsultantas, medicinos genetikas;
- 1991–2012 m. VUL Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro (iki 2002 m. Žmogaus genetikos centras) direktorius;
- 1991–2012 m. VU MF ŽMGK (iki 2002 m. Žmogaus genetikos centras) vedėjas, profesorius;
- 1986–1991 m. Vilniaus respublikinės klinikinės ligoninės Medicinos genetikos centro vadovas;
- 1985–1991 m. Motinos ir vaiko sveikatos apsaugos mokslinių tyrimų instituto (MTI) Medicinos genetikos skyriaus vedėjas;
- 1977–1985 m. Eksperimentinės ir klinikinės medicinos Mokslinių tyrimų institutas MTI Medicinos genetikos laboratorijos vedėjas;
- 1970–1977 m. Vilniaus respublikinės klinikinės ligoninės Genetinės konsultacijos skyriaus vedėjas[1][2][3].
Svarbiausi pasiekimai:
- 1990 m. VU MF įkūrė Žmogaus genetikos centrą (vėliau pertvarkytas į ŽMGK);
- 1990 m. Vilniaus universiteto ligoninėje įkūrė Žmogaus genetikos konsultacinį centrą (vėliau pertvarkytas į MGC);
- 1991 m. įkūrė Lietuvos žmogaus genetikos draugiją;
- 2004 m. išleido monografiją „Genomo įvairovė: lietuviai Europoje“. Joje apibendrinti duomenys, gauti tyrinėjant lietuvių genomo ypatybes;
- 2010 m. įkūrė pirmąją Lietuvoje privačią genetikos kliniką;
- 2011 m. VU pradėjo magistrantūros studijų programą „Medicinos genetika“[1].
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Moksliniai interesai:
- Žmogaus genomo įvairovė ir genetiniai procesai žmonių populiacijose;
- DNR technologijos taikymas diagnozuojant paveldimąsias ligas;
- Žmogaus genomo įvairovės nustatymas pagal matricinės DNR, Y chromosomos ir branduolio DNR polimorfizmą;
- Lietuvių genofondo tyrimai[2].
Mokslinė veikla Lietuvoje:
- Lietuvos žmogaus genetikos draugijos tarybos narys;
- Lietuvos mokslo tarybos ekspertas;
- Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys;
- LR SAM Aukščiausios kategorijos medicinos genetikas;
- Lietuvos bioetikos komiteto narys;
- Žurnalų „Acta medica Lituanica”, „Medicina“ ir „Laboratorinė medicina” redakcinės kolegijos narys;
- VU MF, Onkologijos instituto bei Matematikos ir informatikos instituto tarybos narys;
- VU Medicinos fakulteto doktorantūros bei mokslo komitetų narys[2].
Mokslinė veikla užsienyje:
- Europos Komisijos mokslo ekspertas;
- Europos mokslinių tyrimų tarybos mokslinių projektų 2012–2014 m. nepriklausomas vertintojas;
- Atskirų šalių (Portugalija, Ispanija, Prancūzija, Kipras, Lenkija, Rusija, Honkongas, Saudo Arabija) nepriklausomas mokslo ekspertas;
- Nacionalinio vėžio instituto (JAV, 1992 m.), Umeo universiteto (Švedija, 1993 m.) kviestinis mokslininkas;
- Bario (Italija, 1996 m.), Londono (1996 m.), Nacionalinio Jang-Mingo universiteto (Taivanas, 2002 m.) kviestinis profesorius;
- Europos žmogaus genetikos draugijos tarybos narys;
- Tarptautinės pigmentinio retinito asociacijos tarybos narys;
- Žmogaus genomo organizacijos (HUGO) narys;
- Amerikos žmogaus genetikos draugijos narys;
- Daugelio tarptautinių (ISI sąrašo) žurnalų straipsnių recenzentas;
- Žurnalų „Journal of Applied Genetics”, „Balkan Journal of Medical Genetics“ ir „Medicinskaja genetika” redakcinės kolegijos narys[1][2][3][4].
Dalyvavimas mokslo programose
Profesorius V. Kučinskas vadovavo daugiau kaip 35 nacionalinėms ir tarptautinėms programoms ir projektams (pastaraisiais metais: Unikalūs genomo persitvarkymai esant įgimtiems nervų sistemos raidos sutrikimams: kilmė, genominiai mechanizmai, funkcinės ir klinikinės pasekmės: UNIGENE (partneris – Lozanos universitetas) (2012-2016 m.), Lietuvos populiacijos genetinė įvairovė ir sandaros kitimai, susiję su evoliucija ir dažniausiai paplitusiomis ligomis (LITGEN), visuotinės dotacijos priemonė finansuojama Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšomis (2011-2015 m.).
Pedagoginė veikla
Vaidutis Kučinskas Vilniaus universiteto Medicinos, Gamtos mokslų ir Filosofijos fakultetuose skaitė kursus (bendroji ir žmogaus genetika, genetinio konsultavimo pagrindai, medicininė genetika, žmogaus molekulinė genetika, žmogaus genomo analizė, žmogaus biologija ir genetika, molekulinė genetika, genomika ir epigenomika) nuo 1990 m. Profesorius V. Kučinskas vadovavo Vilniaus universiteto doktorantų studijoms, Vilniaus universiteto Medicinos ir Gamtos mokslų fakultetų bakalauro ir magistro darbams. Profesorius V. Kučinskas skaitė paskaitas JAV, Italijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės, Australijos, Kinijos, Singapūro, Taivano, Izraelio, Kanados mokslo centruose[2][3][4].
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2016 – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto apdovanojimas Auksiniu fakulteto ženklu už dosnų pasidalijimą profesinėmis žiniomis ir neeilinius mokslinius pasiekimus;
- 2016 – suteiktas Vilniaus universiteto profesoriaus emerito vardas;
- 2016 – Vilniaus universiteto fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslo sričių publikacijos kategorijoje geriausiai buvo įvertinta 2015 publikacija: Preikšaitienė E., Kučinskas V. European Journal of Human Genetics. 2015 November 18;
- 2014, 2008, 2007, 2004, 2003 metų Vilniaus universiteto Rektoriaus mokslo premijos laureatas;
- 2014 m. – žurnalo „Veidas“ surengtame projekte „Mini Nobelis“ išrinktas geriausiu 2002–2013 metų medicinos srities mokslininku;
- 2014 m. – projekto „Yra šalis“ išrinktas vienu iš 10-ies garbingiausių Lietuvos mokslininkų;
- 2013 m. – įteiktas Vilniaus mokslo draugijos diplomas už geriausią mokslo darbą įdiegtą į praktiką;
- 2012 m. – apdovanotas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu;
- 2012 m. – suteiktas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas;
- 2005 m. – suteikta Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Genomo įvairovė: lietuviai Europoje (1987-2004)“;
- 2005 m. – įteiktas Vilniaus medicinos draugijos garbės nario diplomas;
- 2003 m. – aukštojo mokslo vadovėlių konkurso I premija apdovanoto vadovėlio „Genetika“ autorius, II premija apdovanoto vadovėlio „Vaikų ligos: T1“ bendraautoris;
- 2002–2003 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės aukščiausio lygio stipendija už lietuvių genų fondo tyrimus ir gautų rezultatų apibendrinimą monografijoje;
- 1996 m. – atestuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Klinikinės laboratorijos gydytojų atestavimo komisijos, patvirtinta medicinos genetiko aukščiausia kvalifikacinė kategorija[1][2][3].
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Monografija:
- Kučinskas V. Genomo įvairovė: lietuviai Europoje. Vilnius: Spalvų šalis, 2004, 287 p.
Monografijos kartu su kitais autoriais:
- Kučinskas V., Uktverytė U., Molytė A., Šiuolaikinių molekulinių genetinių ir biostatistinių metodų taikymas dabartinėse ir istorinėse populiacijose, p. 22-64. Metodai Lietuvos archeologijoje. Mokslas ir technologijos praeičiai pažinti. Sudarytojas Merkevičius A. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013, 786 p.
- Giannattasio S., … Kučinskas V. et al., Genotypic Heterogeneity of the Molecular Basis of Cystic Fibrosis: The Paradigm of Lithuanian Population Genetic Testing (Chapter 5). p. 113-127. Cystic Fibrosis: Etiology, Diagnosis and Treatments, (Genetics – Research and Issues Series). Editor: Leatte P.N. NY: Nova Science Publishers, 2009, 275 p.
Vadovėliai ir mokymo priemonės:
- Kučinskas V. Genetikos ir genomikos pagrindai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, 293 p.
- Kučinskas V. Genetika. Kaunas, Šviesa, 2001, 173 p.
- Kučinskas V. Tu ir tavo genai. Kaunas, Šviesa, 1998, 118 p.
- Kučinskas V. Įvadas į žmogaus populiacinę genetiką. Vilnius, Vilniaus universitetas, 1994, 142 p.
Vadovėliai su kitais autoriais:
- Molytė A., Kučinskas V. Žmogaus genomo analizė: dažniausiai taikomi matematiniai metodai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 2015, 99 p.
- Kučinskas V., Stankevičienė P. Biologija: organizmų požymių paveldėjimas ir genų technologijos. Vadovėlis XI-XII klasei. Sudarytoja Purlienė M. Kaunas: Šviesa. 2013; 2014; 2015, 240 p.
- Andrejevaitė V., Ašoklis R., Aranauskas R., ... Kučinskas V. et al. Šeimos medicinos vadovas: [vadovėlis]. Mokslinis redaktorius V. Kasiulevičius. Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, 2015, 683 p.
- Augustinavičius R., Bagdzevičienė J., Beganskienė A., ... Kučinskas V. et al. Metodai Lietuvos archeologijoje: mokslas ir technologijos praeičiai pažinti: [straipsnių rinkinys]. Sudarė A. Merkevičius. Vilnius: Vilniaus universitetas: Vilniaus universiteto leidykla, 2013, 766 p.
- Ambrozaitis A., Andriušis A., Andrulionis G., ... Kučinskas V. et al. Šeimos sveikatos enciklopedija. Kaunas: Šviesa, 2011, 2008, 461 p.
- Andriuškevičiūtė I., Argustaitė S., Bingelienė V., ... Kučinskas V. et al. Vaiko sveikatos enciklopedija. Kaunas: Šviesa, 2010, 413 p.
- Kučinskas V. Genetinis šeimų konsultavimas, p. 135-155. Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Sudarytoja Drąsutienė G. Vilnius: Vaistų žinios, 2010, 800 p.
- Andrejevaitė V., … Kučinskas V. ir kiti. Šeimos medicina. Mokslinis redaktorius Kasiulevičius V. Vilnius: Nac. med. mokymo centras, 2009, 576 p.
- Ališauskas J., … Kučinskas V., ir kiti. Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas. Sudarytoja Drąsutienė G. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008, 542 p.
- Ališauskas J., … Kučinskas V. ir kiti. Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje. Sudarytoja Drąsutienė G. Vilnius: Vaistų žinios, 2005, 928 p.
- Kučinskas V. Genetinis šeimų konsultavimas, p. 540-560. Vaikų ligos. Sudarytojas A. Raugalė. Vilnius: Gamta, 2000, 638 p.
- Kučinskas V. ir kiti. Svarbiausi žmogaus genetikos klausimai: mokymo priemonė. Vilnius: Vilniaus universitetas, 1993, 85 p.
Svarbiausi straipsniai: Profesorius V. Kučinskas paskelbė virš 800 straipsnių, iš kurių daugiau nei 100 leidiniuose, įrašytuose į Mokslinės informacijos instituto (ISI) sąrašą.
- Ripke, S., Neale, B.M., Corvin, A., Walters, J.T.R., Farh, K.-H., Holmans, P.A., Lee, P., Bulik-Sullivan, B., Collier, D.A., Huang, H., … Kučinskas, V et al. (2014). Biological insights from 108 schizophrenia-associated genetic loci. Nature 511, 421 427.
- Lazaridis, Iosif, Nick Patterson, Alissa Mittnik, Gabriel Renaud, Swapan Mallick, Karola Kirsanow, Peter H. Sudmant, et al. “Ancient Human Genomes Suggest Three Ancestral Populations for Present-Day Europeans.” Nature 513, no. 7518 (2014): 409 413.
- Ginevičienė, V., Pranculis, A., Jakaitienė, A., Milašius, K., and Kučinskas, V. (2011). Genetic variation of the human ACE and ACTN3 genes and their association with functional muscle properties in Lithuanian elite athletes. Medicina (Kaunas) 47, 284 290.
- Nelis, M., Esko, T., Mägi, R., Zimprich, F., Zimprich, A., Toncheva, D., Karachanak, S., Piskáčková, T., Balaščák, I., Peltonen, L., … Kučinskas, V et al. (2009). Genetic Structure of Europeans: A View from the North–East. PLoS ONE 4, e5472.
- Nikopensius, T., Ambrozaitytė, L., Ludwig, K.U., Birnbaum, S., Jagomägi, T., Saag, M., Matulevičienė, A., Linkevičienė, L., Herms, S., Knapp, M., … Kučinskas, V et al. (2009). Replication of novel susceptibility locus for nonsyndromic cleft lip with or without cleft palate on chromosome 8q24 in Estonian and Lithuanian patients. Am. J. Med. Genet. 149A, 2551–2553.
- Rossi, E., Riegel, M., Messa, J., Gimelli, S., Maraschio, P., Ciccone, R., Stroppi, M., Riva, P., Perrotta, C.S., Mattina, T., … Kučinskas, V et al. (2008). Duplications in addition to terminal deletions are present in a proportion of ring chromosomes: clues to the mechanisms of formation. J Med Genet 45, 147–154.
- Kasperavičiūtė, D., Kučinskas, V., and Stoneking, M. (2004). Y Chromosome and Mitochondrial DNA Variation in Lithuanians. Annals of Human Genetics 68, 438 452.
- Morar, B., Gresham, D., Angelicheva, D., Tournev, I., Gooding, R., Guergueltcheva, V., Schmidt, C., Abicht, A., Lochmüller, H., Tordai, A., et al. (2004). Mutation History of the Roma/Gypsies. The American Journal of Human Genetics 75, 596 609.
- Tighe, O., Dunican, D., O’Neill, C., Bertorelle, G., Beattie, D., Graham, C., Zschocke, J., Cali, F., Romano, V., Hrabincova, E., … Kučinskas, V et al. (2003). Genetic diversity within the R408W phenylketonuria mutation lineages in Europe. Hum. Mutat. 21, 387–393.
- Kurzawski, G., Suchy, J., Kładny, J., Safranow, K., Jakubowska, A., Elsakov, P., Kučinskas, V., Gardovski, J., Irmejs, A., Sibul, H., et al. (2002). Germline MSH2 and MLH1 mutational spectrum in HNPCC families from Poland and the Baltic States. J Med Genet 39, e65–e65.
- Gresham, D., Morar, B., Underhill, P.A., Passarino, G., Lin, A.A., Wise, C., Angelicheva, D., Calafell, F., Oefner, P.J., Shen, P., … Kučinskas, V et al. (2001). Origins and Divergence of the Roma (Gypsies). The American Journal of Human Genetics 69, 1314–1331.
- Zerjal, T., Beckman, L., Beckman, G., Mikelsaar, A.-V., Krumina, A., Kučinskas, V., Hurles, M.E., and Tyler-Smith, C. (2001). Geographical, Linguistic, and Cultural Influences on Genetic Diversity: Y-Chromosomal Distribution in Northern European Populations. Mol Biol Evol 18, 1077–1087.
- Kučinskas, V. Population genetics of Lithuanians (2001). Ann. Hum. Biol 28(1), 1–14.
- Dork, T., Macek, M., Mekus, F., Tummler, B., Tzountzouris, J., Casals, T., Krebsova, A., Koudova, M., Sakmaryova, I., Macek, M., … Kučinskas, V et al. (2000). Characterization of a novel 21-kb deletion, CFTRdele2,3(21 kb), in the CFTR gene: a cystic fibrosis mutation of Slavic origin common in Central and East Europe. Hum. Genet. 106, 259–268.
- Rosser, Z.H., Zerjal, T., Hurles, M.E., Adojaan, M., Alavantic, D., Amorim, A., Amos, W., Armenteros, M., Arroyo, E., Barbujani, G., … Kučinskas, V et al. (2000). Y-Chromosomal Diversity in Europe Is Clinal and Influenced Primarily by Geography, Rather than by Language. The American Journal of Human Genetics 67, 1526–1543.
- Van Landeghem, G.F., Tabatabaie, P., Kučinskas, V., Saha, N., and Beckman, G. (1999). Ethnic variation in the mitochondrial targeting sequence polymorphism of MnSOD. Hum. Hered. 49, 190–193.
- Libert, F., Cochaux, P., Beckman, G., Samson, M., Aksenova, M., Cao, A., Czeizel, A., Claustres, M., Rúa, C. de la, Ferrari, M., … Kučinskas, V et al. (1998). The Δccr5 Mutation Conferring Protection Against HIV-1 in Caucasian Populations Has a Single and Recent Origin in Northeastern Europe. Hum. Mol. Genet. 7, 399–406.
- Kalaydjieva, L., Dworniczak, B., Kučinskas, V., Yurgeliavicius, V., Kunert, E., and Horst, J. (1991). Geographical-Distribution Gradients of the Major Pku Mutations and the Linked Haplotypes. Hum. Genet. 86, 411–413.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. II dalis. Kaunas: VšĮ Leidybos idėjų centras, 2015, p. 638-639.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 Lietuvos medicina. Pažanga ir asmenybės: biografijų žinynas. 2014, Kaunas: VšĮ Leidybos idėjų centras. p. 314-315.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Profesorius habilituotas daktaras Vaidutis Kučinskas: bibliografijos rodyklė. Sudarytojai: Ramutė Stankevičienė, Danguolė Steponavičiūtė. Vilnius: Lietuvos medicinos biblioteka, 2005, 117 p.
- ↑ 4,0 4,1 Vaidutis Kučinskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, 187 p.