Vaclovas Bagdonavičius
| Vaclovas Bagdonavičius | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1941 m. rugsėjo 2 d. Gervėnai, Kurtuvėnų valsčius |
| Mirė | 2020 m. kovo 22 d. (78 metai) Vilnius |
| Veikla | filosofas, literatūrologas |
| Alma mater | 1965 m. Vilniaus universitetas |
 Vikiteka |
Vaclovas Bagdonavičius |
Vaclovas (Vacys) Bagdonavičius (1941 m. rugsėjo 2 d. Gervėnuose, Kurtuvėnų valsčiuje – 2020 m. kovo 22 d. Vilniuje[1]) – filosofas, literatūrologas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas, Vydūno kūrybos tyrinėtojas bei propaguotojas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1945–1956 m. mokėsi Bubių septynmetėje mokykloje, 1956–1960 m. Bazilionių vidurinėje mokykloje. 1960–1961 m. Vilniaus namų statybos kombinato betonuotojas. Nuo 1964 m. Saločių vidurinės mokyklos (Pasvalio r.) mokytojas. 1965 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1969–1972 m. Vilniaus universiteto aspirantas. 1987 m. filosofijos mokslų kandidatas, disertacijos pagrindu parengė ir išleido monografiją „Filosofiniai Vydūno humanizmo kūriniai“, 1993 m. humanitarinių mokslų daktaras.[2]
Nuo 1972 m. Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno instituto (iki 1991 m. Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, iki 2002 m. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas) mokslo darbuotojas, 1992–2008 m. direktorius. Nuo 1996 m. dar ir Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas, docentas.
1967 m. Indijos bičiulių draugijos vienas steigėjų. Vydūno palaikų perlaidojimo į gimtinę komisijos pirmininkas ir iniciatorius. 1988 m. įkūrė Vydūno draugiją ir jai vadovavo, garbės pirmininkas. 1994 m. Kintuose įsteigė Vydūno kultūros centrą. Lietuvos kultūros fondo valdybos, Tautos namų tarybos, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys. Žurnalų „Filosofija. Sociologija“ redakcinės kolegijos pirmininko, „Humanistica“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas, almanachų „Romuva“, „Naujoji sąmonė“ vienas atsakingų redaktorių. Filosofinės antropologijos, hermeneutikos ir orientalistikos žurnalo „Eidos“ redaktorius. Prisidėjo prie žurnalo „Logos“ leidybos. Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių autorius, „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ redakcinės kolegijos narys, pirmininkas.[3]
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinės tyrimo sritys – Lietuvos filosofijos bei etninės minties istorija, etikos teorija, literatūros istorija, Mažosios Lietuvos kultūra.[1] Paskelbė daugiau kaip 200 straipsnių, brošiūrų, recenzijų Lietuvos ir užsienio spaudoje, skaitė pranešimus mokslinėse tarptautinėse bei Lietuvoje vykusiose konferencijose.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dorovinis asmenybės tobulėjimas: medžiaga lektoriui. – Vilnius, 1975. – 20 p.
- Elgesio kultūra (su kitais). – Vilnius: Mintis, 1980. – 261 p.: iliustr.
- Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai. – Vilnius: Mintis, 1987. – 242 p.: iliustr.
- Raštai / Vydūnas (parengė). – Vilnius: Mintis, 1990–1994. – 4 t.
- Sveikata, jaunumas, grožė; Gimdymo slėpiniai: sveikatos filosof. etika / Vydūnas. – Kaunas: Farmacija, 1991. – 219 p.
- Vydūnas lietuvių kultūroje: straipsnių rinkinys. – Vilnius: FSTI, 1994. – 301 p.: portr. – ISBN 9986-523-00-1
- Lietuvos nacionalinis saugumas: teorija ir realijos. – Vilnius: FSTI, 1994. – 154 p. – ISBN 9986-523-02-8
- Savikūros pradmenys. – Vilnius: Filosofijos ir sociologijos institutas, 1995. – 16 p. – ISBN 9986-523-09-5
- Elgesio kultūros prasmė. – Vilnius: Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1995. – 16 p.
- Vydūno etika. – Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1999. – 37 p.: portr. – ISBN 9986-523-70-2
- Religinė ir etinė „Bhagavadgytos“ prasmė. – Vilnius: LEKD „Ethos“, 2001. – 35 p. – ISBN 9986-865-18-2
- Sugrįžti prie Vydūno: straipsniai, esė, pokalbiai. – Vilnius: Kultūra, 2001. – 525 p. – ISBN 9986-435-12-9
- Romano Bytauto etinės pažiūros. – Vilnius: LFSI, 2001. – 27 p.: portr. – ISBN 9986-523-86-9
- Vydūnas: trumpa biografija. – Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005. – 63 p.: iliustr. – ISBN 9986-638-56-9
- Spindulys esmi begalinės šviesos: etiudai apie Vydūną. – Vilnius: KFMI, 2008. – 262 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-638-98-8
- Skaisčiu tikėjimu, galingu veikimu: Vydūno draugijai – 25 / Vacys Bagdonavičius, Rima Palijanskaitė. – Vilnius: Vydūno draugija, 2013. – 172 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95541-1-2
- Vydūnas und deutsche Kultur / Vacys Bagdonavičius, Aušra Martišiūtė-Linartienė. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013. – 363 p. – ISBN 978-609-425-100-9
- Видунас в западноевропейском культурном контексте: между национальным и глобальным / Vacys Bagdonavičius, Aušra Martišiūtė-Linartienė. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013. – 218 p. – ISBN 978-609-425-104-7
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1992 m. Čikagos Vydūno fondo premija
- 2009 m. almanacho „Varpai“ literatūrine premija, už straipsnį „Ar pavyks išgirsti Vydūno balsą?“
- 2010 m. Pagėgių krašto garbės pilietis [4]
- 2014 m. Jono Basanavičiaus premija [5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Romanas Žibaitis. Vaclovas Bagdonavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 437 psl.
- ↑ https://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=B&sritis=H Archyvuota kopija 2013-11-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Dr. Vaclovui Bagdonavičiui – 70 metų, 2011-09-19[neveikianti nuoroda]
- ↑ https://www.pagegiusvb.lt/index.php/veikla/krastotyra/zymus-krastieciai/117-bagdonavicius-vaclovas-1941.html Archyvuota kopija 2016-03-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Valstybinė Jono Basanavičiaus premija paskirta Vaclovui Bagdonavičiui, 2014-11-12