Tigranas Didysis
Tigranas Didysis | |
---|---|
Armėnijos karalių karalius | |
Artašesidai | |
Gimė | 140 m. pr. m. e. Artašatas arba Airaratas |
Mirė | 55 m. pr. m. e. |
Tėvas | Tigranas I |
Sutuoktinis (-ė) | Kleopatra Pontietė |
Vaikai | Tigranas Jaunesnysis, Tigranas Vidurinis, Zarechas, Artavazdas II |
Religija | armėnų–iranėnų religija |
Armėnijos karalių karalius | |
Valdė | 95–55 m. pr. m. e. |
Pirmtakas | Tigranas I |
Įpėdinis | Artavazdas II |
Vikiteka | Tigranas Didysis |
Tigranas Didysis arba Tigranas II (arm. Տիգրան Մեծ = Tigran Mets, sen. gr. Τιγράνης ὁ Μέγας, 140–55 m. pr. m. e.) – Didžiosios Armėnijos karalius (95–55 m. pr. m. e.), karvedys, Armėnijai užkariavęs dideles teritorijas tarp Kaspijos ir Viduržemio jūrų.
Tigranas Didysis kilęs iš Artašesidų dinastijos, karaliaus Tigrano I sūnus. Vaikystėje kaip įkaitas gyveno partų karaliaus Mitridato II rūmuose. Armėnų karaliaus sostui tapus laisvu, Tigranas II išsipirko iš partų nelaisvės ir jų dėka tapo naujuoju Armėnijos karaliumi. Tik įžengęs į sostą pradėjo karo žygius, nes aplinkinės valstybės (Roma, Sirija, Iranas) išgyveno suiručių, vidinių neramumų laikmetį. 94 m. pr. m. e. prijungė Sofeną, 93 m. pr. m. e. sudaręs sąjungą su uošviu Ponto karaliumi Mitridatu IV – Iberiją ir Kaukazo Albaniją, vėliau nukariavo Partų valdytą Mesopotamiją, Vakarų Mediją, iš Seleukidų atėmė Siriją, Kilikiją, Finikiją. Jis užėmė Partijos sostinę Ekbataną, o partų karalius Gotarzas I buvo priverstas atsisakyti „karalių karaliaus“ titulo.
77 m. pr. m. e. Tigranas Didysis pastatė sostinę Tigranakertą (dabartinėje Pietų Turkijoje), skatino verslų, helenistinio meno plėtotę, dalyvavo olimpinėse žaidynėse.[1] Į miestą, anot Strabono, jis perkėlė gyventi 12 graikų miestų gyventojus. 69 m. pr. m. e. į Armėniją įsiveržė romėnų karvedžio Lukulo legionai. Romėnai apgulė Tigranakertą, o pats Tigranas Didysis pavėluotai atskubėjo iš Artašato. Armėnai pralaimėjo Tigranakerto mūšį, nuo tada Tigrano imperija pradėjo byrėti – ją užpuolė partai, sukilo atskirų žemių vadai, tarp jų paties Tigrano vaikai. Vėliau karaliui pavyko atremti tolimesnį romėnų puolimą bei pereiti į kontrpuolimą. 66 m. pr. m. e. į Mažąją Aziją įsiveržė Gnėjaus Pompėjaus pajėgos, privertusios pabėgti pagrindinį Tigrano sąjungininką Mitridatą IV. Tigranas II buvo priverstas pasirašyti sutartį su Roma, kuria romėnams atidavė daugumą užkariautų žemių, o Armėnijai liko tik Armėnijos kalnynas. Paskutinį dešimtmetį karalius valdė taikingai, drauge su sūnumi ir būsimuoju įpėdiniu Artavazdu II.
Armėnijoje Tigranas Didysis gerbiamas kaip vienas iškiliausių ir didingiausių šalies valdovų, su juo siejami šlovingi Didžiosios Armėnijos laikai. XVII–XVIII a. Italijoje ir Vokietijoje apie Tigraną sukurtos 25 operos.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vega Ribikauskienė. Tigranas II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013