Talino didžioji gildija
59°26′17″ š. pl. 24°44′42″ r. ilg. / 59.43806°š. pl. 24.74500°r. ilg.
Talino didžioji gildija | |
---|---|
Vieta | Talinas, Estija |
Statusas | Architektūros paminklas |
Statybų pradžia | 1407 m. |
Statybų pabaiga | 1410 m. |
Talino didžioji gildija (est. Suurgild) – prekybininkų ir amatininkų gildija, sukurta ir veikusi Taline nuo XIV a.[1] iki 1920 m.[2] Ji buvo įsikūrusi Didžiosios gildijos rūmuose, autentiškame gotikiniame pastate Talino senamiestyje, kur šiandien yra Estijos istorijos muziejus. 2014 m. Didžiosios gildijos pastatui, pirmajam Estijoje, suteiktas Europos paveldo ženklas, pabrėžiantis vietos pirklių santykius ir prekybinius ryšius su Hanzos sąjunga kaip gerą Europos integracijos viduramžiais pavyzdį.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prekybininkų ir amatininkų susivienijimo namai viduramžių Taline buvo antras pagal dydį (po miesto rotušės) pastatas. Didžioji gildija vienijo turtingus miesto pirklius, iš gildijos narių buvo renkamas miesto galva ir jo pavaldiniai.
Didžiosios gildijos namai pastatyti 1407–1410 m., o jų interjerai buvo baigti 1417 m. Pagrindinėje salėje ypač išlaikyta viduramžių dvasia. Tai didelė, 365 kvadratinių metrų menė, kurią puošia eilės kolonų su dekoratyviais kapiteliais.[2]
Didžiosios gildijos pastatas yra laikomas tipiniu viduramžių Talino architektūros pavyzdžiu.[2]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Didžioji menė
-
Praėjimas į muziejų
-
Durų portalas
-
Vėtrungė ant stogo
-
Belstukas ant durų
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kala, Tiina. „Development of towns in the 14th–15th centuries. Church life in towns“. Estonian Institute. Suarchyvuotas originalas 2020-07-05. Nuoroda tikrinta 2013-12-19.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Viirand, Tiiu (2004). Estonia. Cultural Tourism. Kunst Publishers. p. 30. ISBN 9949407184.
- ↑ Ajaloomuseumi Suurgildi hoone sai esimesena Eestis Euroopa kultuuripärandi märgise, 2014-04-08, kultuur.err.ee