Rufas Balčiūnas
Rufas Balčiūnas (1887 m. sausio 5 d. Panemunio miestelyje, Rokiškio apskr. – 1984 m. sausio 25 d. Panemunyje, Rokiškio r.), vargonininkas ir chorvedys.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baigęs dviklasę carinę mokyklą, vargonavimo mokėsi pas Matą Milaknį (1877–1958 m.) Rokiškio muzikos mokykloje. R. Balčiūnas 1908 m. pradėjo vargonininkauti Suvainiškio (Rokiškio r.) parapijoje. 1909 m. išvyko į JAV ir apsigyveno Buenos Aires, kur vargonininkavo ir vadovavo chorams lietuvių kolonijų parapijose. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą grįžęs į Lietuvą, pašauktas į carinę kariuomenę pateko tarnauti sanitaru į sanitarinį traukinį Petrogradas-Minskas. Atlikęs karinę tarnybą, nuo 1918 m. vargonininkavo ir vadovavo chorams Nemunaityje ir Dauguose (Alytaus r.), Nedingėje (Varėnos r.), lankė J. Naujalio vargonininkų kursus Kaune.
Nuo 1921 m. vargonininkavo ir vadovavo chorui Pandėlyje (Rokiškio r.). Choras giedojo bažnyčioje, dalyvavo koncertuose ir Lietuvos dainų šventėse Kaune.
Nuo 1941 m. iki mirties vargonininkavo ir vadovavo chorui Panemunio parapijoje, suorganizavo dūdų orkestrą ir pradžios mokyklos vaikų chorą.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.