Pervalka
- Apie gyvenvietę prie Nemuno, netoli Druskininkų, dabartinėje Baltarusijoje žr. Pervalkas.
| Pervalka | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1947 m. | ||
.svg)
| ||
  Pervalka |
||
| 55°24′54″š. pl. 21°05′46″r. ilg. / 55.415°š. pl. 21.096°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Neringos savivaldybė
| |
 Vikiteka |
Pervalka | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Perwelk, kuršin. Pērvelka | |
Pervalka – gyvenvietė Kuršių nerijoje, Neringos savivaldybėje, 5 km į šiaurę nuo Preilos ir 15 km į pietus nuo Juodkrantės, prie Kuršių marių Pervalkos įlankoje.[2] Šiaurinis įlankos kyšulys yra Arklių ragas, pietinis – Pervalkos ragas. Į gyvenvietę veda 2211 Privažiuojamasis kelias prie Pervalkos nuo kelio 167 Smiltynė–Nida .
Išlikę XIX–XX a. sandūros pastatų, yra valčių prieplauka, pažintinis takas į mirusias kopas, pro gyvenvietę nutiestas Neringos dviračių takas (taku į Nidą 12 km). Netoli į šiaurę nuo Pervalkos driekiasi Pilkosios (Mirusios) kopos. Ties Arklių ragu pastatytas Pervalkos švyturys. Ant Skirpsto kalno, už 100 m į šiaurę nuo gyvenvietės privažiuojamojo kelio stovi paminklas Liudvikui Rėzai (1975 m.; skulptorius – liaudies meistras Eduardas Jonušas). Pietinėje gyvenvietės dalyje yra senosios kapinės. Dauguma senųjų Pervalkos pastatų stovi abipus pagrindinės gatvės, einančios Kuršių marių pakrante. Išlikę medinių vienaukščių XX a. 1 pusės žvejų gyvenamųjų namų su dvišlaičiais čerpių, nendrių stogais (kai kurie jų XX a. 2 pusėje rekonstruoti arba restauruoti). XX a. 2 pusėje pastatyta poilsio namų pagal architektų P. Grecevičiaus, V. Guogio, V. Makaraičio, V. Stausko, A. Zavišos projektus. Yra 2 nedidelės prieplaukos ir molas.[3][4]
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Spėjama, kad gyvenvietė taip pavadinta dėl to, kad naujiesiems gyventojams ją įkuriant reikėjo pervilkti iš Naujųjų Naglių kaimo – kaimo gyventojai išsikėlė piečiau Arklių rago, išardydami trobas ir sienojus vilkte pervilkdami.
Kita kilmės versija – nuo žodžio „pervalkas“, reiškiančio sausumą tarp dviejų vandenų, per kurią velkami laivai. Būtent taip, keičiantis metų laikams, Kuršių nerijos žvejai vilkdavo savo laivus nuo jūros prie marių ir atvirkščiai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki XIX a. pradžios Pervalkos rago pietiniame krante, prie Karvaičių įlankos buvo Karvaičiai – kaimas, vėliau užpustytas smėlio.
1836–1843 m. Pervalkos gyvenvietę (tarp Žirgų ir Pervalkos rago) įkūrė užpustyto Naujųjų Naglių kaimo gyventojai. XIX a. viduryje čia buvo 5 sodybos ir 45 gyventojai, kurie daugiausia vertėsi žvejyba. 1871 m. buvo 11 namų, juose gyvenantys žvejai žuvis kitame marių krante keisdavo į būtiniausias prekes. 1880–1881 m. ir naujoje vietoje pradėjus pulti smėliui, jie persikėlė apie 1,5 km šiauriau. Apie 1895 m. pradėta želdinti kopas. 1901 m. Pervalkoje įsteigta mokykla ir pastatytas Pervalkos švyturys.
1933 m. Pervalka tapo kurortu, atsirado naujų pastatų, žvejų uostelis, veikė karčema ir parduotuvė. 1945 m. iš esmės visi gyventojai pasitraukė su Vokietijos kariuomene.
1961 m. Pervalka prijungta prie Neringos miesto. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio Pervalka plėtėsi kaip kurortas, pastatyti poilsio namai suardė žvejų kaimelio vaizdą.[3]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||||
| 1847 m. | 1871 m.[5] | 1895 m. | 1897 m.sur. | 1905 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1939 m. | 2010 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 40 (apie) | 59 | 92 | 92 | 110 | 125 | 176 | 212 | ||
| |||||||||
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tradiciniai žvejų namai:
Kitos nuotraukos:
-
Molas su žibinto stiebu -
Vilos krantinėje -
Stotelė -
Pajūris ties Pervalka
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000 (Map). – Ryga. p. 113. (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
- ↑ 3,0 3,1 Pervalka. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-01-15.
- ↑ Pervalka. Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-01-15.
- ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pervalka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- Pervalka. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 823 psl.
- Pervalka. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 356
- Pervalka. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 577 psl.
- Pervelka. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 677 psl.
- [1] Archyvuota kopija 2010-08-29 iš Wayback Machine projekto.