Juozapas Dominykas Kosakovskis
| Juozapas Dominykas Kosakovskis | |
|---|---|
_.jpg)
| |
| Kosakovskiai | |
| |
| Kosakovskių herbas Ślepowron (Juodvarnis) | |
| Gimė | 1771 m. rugpjūčio 16 d. Vaitkuškyje |
| Mirė | 1840 m. lapkričio 2 d. (69 metai) Varšuvoje |
| Tėvas | Mykolas Kosakovskis |
| Motina | Barbora Zyberkaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Liudvika Potockytė |
| Vaikai | Stanislovas Feliksas, Žozefina, Sofija, Vanda, Adelė |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
 Vikiteka |
Juozapas Dominykas Kosakovskis |
Juozapas Dominykas Kosakovskis (lenk. Józef Dominik Korwin-Kossakowski, 1771 m. rugpjūčio 16 d. Vaitkuškyje – 1840 m. lapkričio 2 d. Varšuvoje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos politinis ir karinis veikėjas, pulkininkas iš grafų Kosakovskių giminės.
Juozapo tėvas buvo Vitebsko vaivada ir aktyvus konfederatas Mykolas Kosakovskis, o motina – Livonijos grafienė, Mykolo Tyzenhauzo našlė, Barbora Zyberkaitė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baigęs 1783 m. pradėtus mokslus Vilniuje, nuo 1789 m. dirbo Ukmergės teismo raštininku. Karininko karjerą pradėjo Vitebsko pulke kaip kavaleristas ir jau 1790 m. paskirtas LDK husarų brigados kavalerijos rotmistru. Tais pat metais buvo išrinktas Ukmergės kariniu ir civiliniu administratoriumi. Buvo deleguotas į ATR Seimą, kuriame išrūpino miestui Magdeburgo teisių patvirtinimą, dalyvavo Ketverių metų seime svarstant Gegužės 3 Konstituciją. 1793 m. karaliaus Stanislovo Augusto buvo apdovanotas aukščiausiu Lenkijos valstybiniu apdovanojimu, Baltojo erelio ordinu.
Nuo 1798 m. mirus tėvui gyveno gimtajame Vaitkuškio dvare, o nuo 1808 m. iš Ignoto Tyzenhauzo įsigijo motinai priklausiusį Veprių dvarą, dėl kurio tėvas ilgai bylinėjosi. 1812 m. vadovavo Napoleono kariuomenės lietuvių pėsčiųjų šaulių pulkui. Karui pasibaigus parašė atsiminimus. Buvo 1831 m. sukilimo dalyvis ir vienas iš Ukmergės krašto sukilėlių vadovų. Manoma, kad jo iniciatyva pastatydintas vienintelis išlikęs baroko architektūros paminklas Ukmergės rajone - Koplytstulpis baro konfederacijai atminti Vepriuose. Veprių dvarą kaip kraitį perėmė jauniausia iš jo trijų dukterų, Pelagija.
Šeima ir vaikai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1793 metų vasario 10 d. vedė Liudviką Potocką (1779–1850), stambaus Lenkijos magnato, grafo Stanislovo Felikso Potockio (1753–1805) dukterį nuo antros santuokos su Amalija Mnišek (1752–1798). Vaikai:
- Stanislovas Feliksas (1795–1872)
- Žozefina (1796–1860), Leono Potockio (1799–1864) žmona
- Pelagija (1798–1881), Aleksandro Saint-Clair (1800–1880) žmona
- Sofija (mirė kūdikystėje)
- Vanda (mirė kūdikystėje)
- Аdelė (1801–1860), kunigaikščio Eugenijaus Poniatovskio žmona.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
|
.jpg)
._%D0%9B%D1%8E%D0%B4%D0%B2%D1%96%D0%BA%D0%B0_%D0%9A%D0%B0%D1%81%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D1%9E%D1%81%D0%BA%D0%B0%D1%8F_(%D0%9F%D0%B0%D1%82%D0%BE%D1%86%D0%BA%D0%B0%D1%8F)_(J._Lampi,_1807).jpg)