Imbolc

Imbolc, Imolkas - gėlų, airių, škotų, taip pat šiuolaikinių neopagonių grupių pavasario atėjimo šventė, viena iš keturių pagrindinių metų švenčių (drauge su Belteinu, Lunasadu ir Sauinu). Iš pradžių Imolkas būdavo švenčiamas deivės Brigitos garbei, atėjus krikščionybei tapo Šv. Brigitos diena. Škotijoje ši šventė vadinama Là Fhèill Brìghde, Airijoje - Lá Fhéile Bríde, Velse - Gwyl Ffraed.

Per Imolką tradiciškai spėjamas oras, laukiama pirmųjų pavasario ženklų (pavyzdžiui, žiūrima, ar iš urvų išlenda barsukai, gyvatės). Svarbūs šventės aspektai - ugnis ir simbolinis apsivalymas. Brigita (Brigid, Brighid, Bríde, Brigit, Brìd) buvo poezijos, gydymo ir kalvystės deivė. Ir deivė, ir krikščionių šventoji siejamos su šventaisiais šaltiniais, ugnimi ir gydymu. Per šventę degamos žvakės ir ugnis simbolizuoja sugrįžtančią šilumą, Saulės šviesos stiprėjimą.

Imolkas švenčiamas pasirodžius pavasario ženklams, dažniausiai - vasario pradžioje, maždaug pusiaukelėje tarp žiemos saulėgrįžos ir pavasario lygiadienio.

Ištakos

Maždaug tokiu metų laiku panašią svarbią šventę turėjo dar senieji Airijos gyventojai. Apie keltiškosios Airijos Imolko papročius žinome iš išlikusių keltų rankraščių bei XIX-XX a. surinktos etnografinės medžiagos. Žemdirbių visuomenėse Imolkas ir panašios šventės paprastai buvo siejamos su metu, kai avys ima skirti pieną, ruošdamosi atsivesti ėriukų. Skirtingose vietovėse, priklausomai nuo klimato sąlygų, tai įvykdavo skirtingu metu, dažniausiai pora savaičių prieš ar po vasario pradžios. Airių kalboje Imbolc atsirado iš senosios airių kalbos žodžio, reiškusio "pilve" (i mblog). Keltai taip pat vadino pavasarį. Kitas pavadinimas - Oimelc reiškia "avies pieną".

Imolkas yra namų, namų židinio, ateinančio pavasario šventė. Ritualuose naudojama ugnis, žvakės, specialiai pagamintas maistas, imamasi divinacijos, stebimi įvairūs ženklai.

Šv. Brigitos diena

Šių laikų airių kalendoriuje Imolkas yra virtęs Šv. Brigitos švente (Lá Fhéile Bríde, Lá Feabhra). Krikščionys šiuo metu turi Grabnyčias, arba Švč. Mergelės Marijos Apsivalymą (angl. Candlemas).

Viena išlikusi Imolko / Šv. Brigitos dienos tradicija - "Brigitos lova". Mergaitės ir jaunos netekėjusios moterys padaro lėlę, vadinamą Brideog ("mažąja/jaunąja Brigita"), puošia ją kaspinais, papuošalais ir pakloja jai lovą. Sausio 31 d., Šv. Brigitos dienos išvakarėse, mergaitės ir merginos per naktį budi prie Brigitos lovos. Jas lanko jauni bendruomenės vyrai, bet jie turi prašytis įleidžiami, o tuomet gražiai pagerbti lėlę ir jos saugotojas.

Sakoma, kad Imolko išvakarėse Brigita vaikšto po žemę. Prieš eidami miegoti, šeiminykščiai lauke palieka medžiagos atraižą, kad ją palaimintų Brigita. Šeimos galva "uždusina" namų ugnį ir sugrėbsto pelenus, o ryte visi pelenuose ieško kokio nors ženklo, turinčio parodyti, kad per ten naktį ėjo Brigita. Jos palaiminti medžiagos gabalėliai saugomi kaip gydantys ir apsaugantys.

Kitą dieną mergaitės neša mažosios Brigitos lėlę per kaimą nuo namo prie namo, ir visur deivė pasitinkama su didele pagarba. Suaugusios ištekėjusios moterys lieka namie, kad galėtų pasitikti Brigitą, duoda monetų ar maisto.

Literatūra

• Danaher, Kevin (1972). The Year in Ireland: Irish Calendar Customs. Cork: Mercier Press. p. 38. ISBN 978-1-85635-093-8.