Hans Kelsen
| Hansas Kelzenas vok. Hans Kelsen | |
|---|---|
_~1930_%C2%A9_Georg_Fayer_(1892%E2%80%931950)_OeNB_8026867.jpg)
| |
| Hansas Kelzenas ~1930 m. | |
| Gimė | 1881 m. spalio 11 d. Praha, Austrija-Vengrija |
| Mirė | 1973 m. balandžio 19 d. (91 metai) Orinda prie Berklio, JAV |
| Tėvas | Adolf Kelsen (1850-1907) |
| Motina | Auguste Löwy (1860-1950) |
| Veikla | teisininkas, vienas ryškiausių XX a. teisėtyrininkų, teisės teoretikas, teisės filosofas. |
 Vikiteka |
Hans Kelsen |
Hansas Kelzenas (vok. Hans Kelsen g. 1881 m. spalio 11 d. Praha, Austrija-Vengrija – 1973 m. balandžio 19 d. Orinda prie Berklio, JAV) – teisininkas, vienas ryškiausių XX a. teisėtyrininkų, teisės teoretikas, teisės filosofas.
Kartu su Georg Jellinek bei vengru Felix Somlo pagrindė austriškąjį teisės pozityvizmą.
Hans Kelsen augo vokiškai kalbančių žydų šeimoje Prahoje. Tėvas Adolf Kelsen (1850–1907) kilęs iš Brodų Rytų Galicijoje (Ukraina), motina – Auguste Löwy (1860–1950) iš Jindržichūv Hradeco (Bohemija). Šeima vėliau persikėlė į Vieną. Čia Kelzenas lankė evangelišką liaudies mokyklą, Akademinę gimnaziją. 1905 m. Kelzenas dėl pragmatinių priežasčių katalikiškoje Austrijoje perėmė katalikų tikėjimą, tačiau 1912 m. grįžo prie evangeliškojo.
Kelzenas studijavo teisę Vienos universitete. 1911 m. apgynė habilitaciją (sritis – valstybinė teisė, teisės filosofija). Lankydamas seminarą Heidelbergo universitete, Kelzenas čia sutiko Georg Jellinek (1851–1911). 1912 m. vedė Margarete Bondi (1890–1973), turėjo 2 dukras – Hanna (1914–2001) ir Maria (1915–1994).
1917 m. Hans Kelsen paskirtas ekstraordinariniu profesoriumi Vienos universitete, 1919 m. ordinariniu profesoriumi.
1919 m. Kelzenas – kaip nepriklausomas ekspertas – tapo Austrijos Konstitucinio Teismo teisėju.1929-1930 m. reformuojant teismą, konstituciniu įstatymu neteko tarnybos. Socialdemokratų siūlytą pretendavimą Kelzenas atmetė, atsisakydamas būti partijos teikiamu kandidatu į teisėjo postą. Kelzenas išvyko į Vokietiją. 1930 m. – Kelno universiteto profesorius. 1933 m. dėl žydiškos kilmės turėjo emigruoti. Tapo profesoriumi Institut universitaire de hautes études internationales Ženevos universitete. 1936 m. – Prahos universitete, tačiau po nacistų grasinimų susidoroti vėl grįžo. 1940 m. išvyko į JAV, laikinai dėstė Harvardo universitete (Harvard University). 1942 m. Kalifornijos universitete, kur 1945 m. paskirtas ordinariniu profesoriumi (full professor); dėstė iki 1952 m.
Hanso Kelzeno veikalas – „Grynoji teisės teorija“ (Reine Rechtslehre) artima Neokantizmui, tapo vienu iš teisinio pozityvizmo pagrindų. Kelzeno antipodai teisėtyroje - Carl Schmitt, Hermann Heller, Rudolf Smend, grindę labiau sociologinę, kartais humanitarinę teisės sampratą.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Horst Dreier, Rechtslehre, Staatssoziologie und Demokratietheorie bei Hans Kelsen,1. Aufl., Baden-Baden: Nomos-Verl.-Ges., 1986
- Carsten Heidemann, Die Norm als Tatsache. Zur Normentheorie Hans Kelsens, Baden-Baden: Nomos-Verl.-Ges, 1997
- Robert Alexy, Hans Kelsens Begriff des relativen Apriori. – In: Alexy, R., Meyer, L. H., Paulson, S. L., Sprenger, G. (Hrsg.): Neukantianismus und Rechtsphilosophie, Nomos: Baden-Baden, 2002, S. 179–202.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Grynoji teisės teorija“
- H. Kelzeno institutas Viena, Austrija
- Svetainė apie Kelzeną
- Svetainė apie Kelzeną Archyvuota kopija 2020-10-30 iš Wayback Machine projekto.
- Peeter Järvelaid. Die Rezeption Kelsens und der Einfluss der Reinen Rechtslehre in Estland. – Hans Kelsen anderswo. Hans Kelsen abroad. Der Einfluss der Reinen Rechtslehre auf die Rechtstheorie in verschiedenen Ländern. Hrsg. von Robert Walter, Clemens Jabloner, Klaus Zeleny. Wien: Manzsche Verlags – und Universitätsbuchhandlung, 2010, S. 73-88. (Schriftenreihe des Hans Kelsen-Institut, Bd. 33)