Gordijas
Šis straipsnis apie senovės miestą. Apie legendinį frygų karalių skaitykite straipsnyje Gordijas (karalius).
| Gordijas | |
|---|---|
| Gordum, Γόρδιον | |
 Gordijo citadelė su rytiniais frigų vartais | |
  Gordijas | |
| Koordinatės | 39°39′1″ š. pl. 31°58′41″ r. ilg. / 39.65028°š. pl. 31.97806°r. ilg. |
| Vieta | Turkija, Ankaros ilas |
| Regionas | Mažoji Azija, Frigija |
| Istorija | |
| Pastatytas | 3 tūkstantmetis pr. m. e. |
| Sugriautas | XIII–XIV a. |
| Laikotarpis | bronzos amžius, geležies amžius, antika |
| Tauta | hetitai, frygai, persai, graikai |
| Valdovai | Midas ir kt. |
| Informacija | |
| Kasinėjimų datos | 1900, 1950–1973, 1977– |
| Vikiteka |  VikitekaVikiteka
|
 UNESCO
|
(angl.) (pranc.): 1669 |
Gordijas (frig. Gordum 'miestas',[1] sen. gr. Γόρδιον, lot. Gordium, turk. Gordion, Gordiyon) – senovinis miestas Turkijos vidurinėje dalyje, Anatolijos plokščiakalnyje, prie Sakarijos upės, 80 km į pietvakarius nuo Ankaros, prie dabartinio Jasy Hiujiuko kaimo (Polatli rajonas). Tai buvo senovės Frigijos sostinė.
Gordijo gyvenvietė iškilo III tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje (ankstyvajame bronzos amžiuje), vėliau priklausė hetitams.[2] Nuo VIII a. pr. m. e. tapo Frigijos sostine, pasak legendos, pavadinta pirmojo Frigijos valdovo Mido (valdė 738–696 m. pr. m. e.) tėvo Gordijo garbei. Miestas klestėjo 725–675 m. pr. m. e., kol sugriautas Frigiją užpuolusių kimerų. IV a. pr. m. e., Lidijai pajungus Frigiją Gordijas atstatytas, o persų valdymo laikais (nuo 546 m. pr. m. e.) vėl suklestėjo, nes pro čia ėjo vadinamasis Karališkasis kelias, jungęs Persijos sostines.[3]
333 m. pr. m. e. miestą užėmė Aleksandras Makedonietis. Su Gordijo užkariavimu susijusi legenda apie Gordijo mazgą – Aleksandras turėjęs atnarplioti Dzeuso šventykloje esantį Gordijo mazgą, kad taptų pasaulio valdovu, tačiau vietoje to perkirto jį kardu. Prekybos keliams nusidriekus labiau į pietus Gordijas prarado reikšmę ir ilgainiui sunyko (romėnų laikais dar buvo gyvenamas, bet viduramžiais gyventojų jau buvo mažai).
Nuo XX a. vidurio Gordiją tiria archeologai. Rasta VIII–V a. pr. m. e. statinių liekanų: miesto vartai su bokštais, megaronai, Didysis Mido pilkapis, terakotos dirbiniai ir kt.
2023 m. Gordijas paskelbtas UNESCO pasaulio paveldo objektu.
-
Mido tvirtovės griuvėsiai -
Megaronai -
Karaliaus Mido pilkapis -
Freskos su ožiais ir gyvenimo medžiu fragmentas iš Gordijo -
Katilas, rastas Gordijuje -
Frigiškas stalas iš Gordijo
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Adams, Douglas Q. (1997). Mallory, J.P.; Mallory, Douglas Q. (eds.). Encyclopedia of Indo-European Culture. Taylor & Francis. p. 199
- ↑ Gordium. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.)
- ↑ Gordijas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
