Glazgas
| Glazgas angl. Glasgow; škot. gėl. Glaschu | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+0) ------ vasaros: (UTC+1) | |
| Valstybė |  Jungtinė Karalystė
|
| Šalis |  Škotija
|
| Sritis | Glazgas (sritis) |
| Gyventojų | 617 794 |
| Plotas | 175,5 km² |
| Tankumas | 3 520 žm./km² |
 Vikiteka |
Glazgas |
| Kirčiavimas | Glãzgas |
Glazgas (škot. gėl. Glaschu) – didžiausias Škotijos miestas, laikomas komercine Škotijos sostine; srities centras. Glazgas išsidėstęs Škotijos vakaruose ant Klaido upės ir yra Stratklaido regiono sostinė. Klimatas šaltas ir drėgnas.
Anksčiau Glazgas buvo garsus savo laivų statybos pramone, tačiau per pastaruosius 30 metų ši pramonės šaka sunyko ir dabar čia pastatoma tik labai nedaug laivų. Netoli miesto yra trys tarptautiniai oro uostai: Glazgo, Prestviko ir Edinburgo. Glazgas yra mėgiamas turistų, iš čia jie vyksta prie Loch Lomondo ežero ir į Vakarų salas.
Mieste yra nemažai teatrų ir koncertų salių. Didžiausia jų yra SECC, Škotijos parodų centras. Taip pat gausu pilių.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
Vietovė apie Klaido upę buvo apgyvendinta keli tūkstantmečiai atgal, vietiniai vertėsi žvejyba. Romėnų Britanijos laikais teritorijoje būta sargybos postų. Siekdami atskirti Britaniją nuo keltų ir piktų Kaledonijos senovės romėnai apylinkėse pastatė Antonino sieną. Patį Glazgo miestą VI a., spėjama, įkūrė krikščionių misionierius Šv. Mungo. Vietovėje prie upelio, kur dabar stovi Glazgo katedra, jis įsteigė bažnyčią. Glazgas netruko tapti religiniu centru ir išsiplėsti. 1178 m. jam suteiktos miesto teisės.[2]
Glazgo universiteto įkūrimas 1451 m. ir vietos vyskupijos statuso pakėlimas iki Glazgo arkivyskupijos 1492 m. sustiprino miesto religinę ir edukacinę svarbą, po ko sekė atėję gerovės laikai. Tuomet miestas vertėsi iš prekybos žemės ūkio produktais, alumi ir žūklės ištekliais, vytinta lašiša ir silkės buvo eksportuojamos į Europą ir Viduržemio jūros regioną.[3]
Išsiplėtė XVII a. pagyvėjus anglių bei vilnos audinių išvežimui į Vakarų Europos šalis ir po 1707 m. Škotijos susijungimo su Anglija išsiplėtus transatlantinei prekybai tabaku, vėliau cukrumi, medvilne.[2]
Glazgo reikšmė dar labiau išaugo pramonės perversmo laikotarpiu. Kadangi kraštas buvo turtingas geležies bei kalkakmenio ištekliais, o uostas buvo įsikūręs strategiškai patogioje vietoje ir pakankamai gerai išplėtotas, čia vyravo laivų statyba, akmens anglies bei plieno pramonė. Apie 1800 m. imtasi kurti pilietines institucijas, kaip antai vieną pirmųjų pasaulyje policijos padalinį. 1821 m. Glazgas gyventojų skaičiumi pralenkė Edinburgą. Baigiantis XIX a. Glazgas buvo tapęs antru svarbiausiu imperijos miestu, čia buvo perkraunama daugiau kaip pusė Britanijos jūrinių krovinių.[4] Be pirmaujančios laivų statybos, inžinerijos, mašinų, tiltų statybos, chemijos, sprogmenų, anglies ir naftos pramonių, Glazge taip pat reikšmingai verstasi tekstilės, drabužių, kilimų gamybos, odos apdirbimo, baldų gamybos, puodininkystės, maisto, gėrimų ir cigarečių gamybos pramonėmis, taip pat spauda ir leidyba.
Glazgas tapo vienu iš pirmųjų Europos miestų, kurių gyventojų skaičius pasiekė milijoną.
XX a. pr. miesto plėtra sustojo. Glazgą, kaip ir daugelį, paveikė pokario recesija, o vėliau ir Didžiosios ekonominės krizės padariniai. Antrojo pasaulinio karo įkarštyje miesto ekonomika atsigavo. Šis bumas tęsėsi ir pokario laikotarpiu, piką pasiekęs ties 6-uoju dešimtmečiu. Tačiau apie 7-ąjį amžiaus dešimtmetį pramonės augimas tokiose šalyse kaip Japonija ir Vakarų Vokietija vėl susilpnino daugelį miesto pirmaujančių pramonės šakų.
Dėl to Glazgą apniko ilgas santykinis ekonominis nuosmukis ir sparti deindustrializacija, dėl kurios atsirado didelis nedarbo lygis, urbanizacinis nykimas, sąlygoję gyventojų skaičiaus mažėjimą, prastėjančią gyventojų gerovę ir sveikatą. XX a. Glazgas buvo vienas labiausiai smogu užterštų miestų Didžiojoje Britanijoje; įgyvendinus miesto valymo programas 1990 m. Europos Bendrijos paskelbtas Europos kultūros miestu.[2]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Glazgas išsidėstęs ant Klaido upės krantų, vakarų vidurio Škotijoje, Stratklaido regione. Antra svarbiausia mieste tekanti upė yra Kelvinas. Vyrauja šaltas ir drėgnas jūrinis klimatas.
 Glazgo klimatas 
| |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Aukščiausia °C | 15 | 15 | 20 | 22 | 24 | 30 | 33,5 | 32 | 28 | 21 | 14 | 13 | 33,5 |
| Vid. aukščiausia °C | 6 | 6 | 8 | 11 | 15 | 17 | 18 | 18 | 15 | 12 | 8 | 6 | |
| Vid. žemiausia °C | 1 | 1 | 2 | 3 | 4 | 8 | 11 | 10 | 8 | 5 | 2 | 1 | |
| Žemiausia °C | −17 | −12 | −8 | −4 | −3 | 1 | 3 | 1 | −2 | −7 | −10 | −17 | −17 |
| Krituliai cm | 8,69 | 7,9 | 7,44 | 4,65 | 3,35 | 3,86 | 4,95 | 5,26 | 5,66 | 8,48 | 8,48 | 7,49 | 6,35 |
| Duomenys: Weatherbook[5] 2008 m. gegužės mėn. | |||||||||||||
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Glazgas administraciškai suskirstytas į 21 rajoną, iš kurių kiekvienas renka po 3 ar 4 narius į miesto tarybą.[6]
- Linn
- Newlands / Auldburn
- Greater Pollok
- Craigton
- Govan
- Pollokshields
- Langside
- Southside Central
- Calton
- Anderston / City
- Hillhead
- Partick West
- Garscadden / Scotstounhill
- Drumchapel / Anniesland
- Maryhill / Kelvin
- Canal
- Springburn
- East Centre
- Shettleston
- Baillieston
- North East
Švietimas ir mokslas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Glazgas garsus savo aukštosiomis mokyklomis, kurių mieste yra net keturios: XV amžiuje įkurtas Glazgo universitetas (University of Glasgow), Stratklaido universitetas (University of Strathclyde), Glazgo Kaledonijos universitetas (Glasgow Caledonian University) ir Vakarų Škotijos universitetas (University of West Scotland). Be to, yra keli pedagoginiai koledžai, universitetinės ligoninės, tokios kaip Glazgo karališkoji ligoninė (Glasgow Royal Infirmary), Karališkoji škotų muzikos ir dramos akademija (Royal Scottish Academy of Music and Drama), Glazgo meno mokykla (Glasgow School of Art) ir dar dešimt koledžų, kuriuose vyksta aukštojo mokslo studijos. Glazgo universitetas priklauso elitinių Didžiosios Britanijos universitetų grupei (Russell Group), taip pat yra pasaulinės organizacijos Universitas 21 įkūrėjas.
Glazge mokosi daugiau nei 168 tūkstančiai studentų ir tai yra didžiausias skaičius Škotijoje, bei antras visoje Jungtinėje Karalystėje.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Futbolas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Celtic FC – futbolo klubas;
- Rangers FC – futbolo klubas;
- Glasgow City FC – moterų futbolo klubas;
- Partick Thistle FC – futbolo klubas;
- Queen's Park FC – futbolo klubas;
- Cambuslang FC – futbolo klubas;
- Third Lanark AC – futbolo klubas;
- Clydesdale FC – futbolo klubas;
- Clyde FC – buvęs futbolo klubas (1877–1994)
Miestai partneriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestai, su kuriais Glazgas yra užmezgęs partnerystės ryšius:[7]
Niurnbergas, Vokietija (nuo 1985 m.)
Rostovas prie Dono, Rusija (nuo 1986 m.)
Dalianas, Kinija (nuo 1997 m.)
Havana, Kuba (nuo 2002 m.)
Turinas, Italija (nuo 2003 m.)
Marselis, Prancūzija (nuo 2006 m.)
Lahoras, Pakistanas (nuo 2006 m.)
Betliejus, Palestina (nuo 2007 m.)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ UNITED KINGDOM: Scotland, citypopulation.de
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Glazgas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, elektroninis papildymas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2017–2022
- ↑ Cunnison, J., JBS Gilfillan. The City of Glasgow, The Third Statistical Account of Scotland (1958)
- ↑ Fraser, W. Hamish (2004). „Second City of The Empire: 1830s to 1914“. The Glasgow Story. Nuoroda tikrinta 2008-07-09.
- ↑ „Historical Weather for Glasgow, Scotland, United Kingdom“. Weatherbase. Nuoroda tikrinta 2008-05-08.
- ↑ Glasgow City Council − Wards Archyvuota kopija 2012-08-05 at archive.today
- ↑ „Glasgow City Council – Twin Cities – Glasgow City Council“. Glasgow.gov.uk. 2013-10-25. Suarchyvuota iš originalo 2015-04-02. Nuoroda tikrinta 2013-10-25.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Glazgo istorija Archyvuota kopija 2004-05-09 iš Wayback Machine projekto.