Gintaras Kazlauskas
Gintaras Kazlauskas (g. 1955 m. birželio 13 d. Kėdainiuose) – Lietuvos restauratorius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1977 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą. 1977–1979 m. mokytojavo Kėdainių vidurinėje mokykloje. 1979–1981 m. dirbo Kėdainių kraštotyros muziejuje, 1981–1995 m. – Paminklų restauravimo treste Vilniuje. 1995 m. Vilniuje įkūrė individualią meninių metalo dirbinių restauravimo įmonę, nuo 2001 m. metalo dirbinių restauratorius ekspertas.
Darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vienas pirmųjų Lietuvoje restauravo didelius alavinius dirbinius. Svarbiausi restauruoti kūriniai:
- Vilniaus arkikatedros zakristijos renesansinis šviestuvas, 1983 m.
- Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios kunigaikščių Radvilų sarkofagai (Jonušo, 1991–1995 m., Kristupo Perkūno, 1996–1997 m., Kristupo vaikų, 1998–2000 m.)
- Kretingos bernardinų bažnyčios grafų Chodkevičių sarkofagai (Jono Kazimiero, 2001 m., Jeronimo Chrizostomo, 2003–2004 m., Kristinos Marijos Farenzbach, nuo 1996 m.).[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Balys Pakštas. Gintaras Kazlauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 673 psl.