Gėlė
Gėlė – augalas, turintis estetinę vertę, dažniausiai vertinamas dėl žiedų, rečiau – dėl dekoratyvių lapų. Dažnai pasižymintis maloniu kvapu. Dauguma gėlių – žoliniai augalai, likę – krūmai.[1][2]
Griežtos ribos tarp gėlių ir kitų dekoratyvinių augalų nėra, tačiau pastariesiems priskiriami medžiai ir kt. augalai.[3]
Gėlės yra įvairių taksonominių grupių augalai ir grupuojamos pagal augalų biologines ypatybes, ūkiškai svarbius požymius, auginimo vietą, paskirtį. Pvz., pagal auginimo vietą skirstomos į kambarines gėles ir lauko gėles, pagal žydėjimo laiką – į žydinčias pavasarį, vasarą ar rudenį, pagal augimo pobūdį – į žemaūges, vijoklines, laipiojančiąsias ir kitokias.[1]
Kai kurios gėlės Lietuvoje yra savaiminės, pvz., pakalnutė, našlaitė, vaisgina, lelija, vilkdalgis, gegūnė, plukė, tačiau didžioji dalis buvo introdukuotos, pvz., rožė, tulpė, narcizas, hiacintas, frezija, hortenzija, levanda, petunija, orchidėja, helikonija, begonija, monstera, ežiuolė, hosta, pelargonija, pivonija.
Gėlės švenčių proga dovanojamos įvairiose kultūrose. Taip pat skiriamos meilei ir pagarbai išreikšti. Naudojamos ir kaip vestuvių, laidotuvių dekoracija. Tradicinių švenčių metu iš žolių, lauko gėlių bei medžių šakų rišamos puokštės ir pinami vainikai, pastarieji naudojami apeigose, liaudies burtuose.[4]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Gėlės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- ↑ Norminamasis 20 a. bendrinės lietuvių kalbos žodynas. 7-as pataisytas ir papildytas leid. „E. kalba“, Lietuvių kalbos institutas.
- ↑ Dekoratyviniai augalai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-12-20.
- ↑ „Flower“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2024-12-19.