Friedrich Engels
Frydrichas Engelsas vok. Friedrich Engels | |
---|---|
Gimė | 1820 m. lapkričio 28 d. Barmen, Prūsijos karalystė |
Mirė | 1895 m. rugpjūčio 5 d. (74 metai) Londonas, Jungtinė Karalystė |
Veikla | socialistas, politinis veikėjas bei filosofas |
Vikiteka | Friedrich Engels |
Frydrichas Engelsas (Friedrich Engels, 1820 m. lapkričio 28 d. Barmen, Prūsijos karalystė – 1895 m. rugpjūčio 5 d. Londonas, Anglija) – vokiečių socialistas, politinis veikėjas bei filosofas.[1]
Gyvenimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė pasiturinčioje ir religingoje tekstilės fabrikanto šeimoje. Gimnazijoje mokėsi istoriją, užsienio kalbas, vokiečių literatūrą. 1837 m. nebaigęs paskutinės klasės iš gimnazijos išėjo ir užsiėmė komercine veikla. 1838 m. tėvas išsiuntė į Bremeną dirbti prekybinėje firmoje. Čia didžiąją dalį laiko studijavo istoriją, filosofiją, literatūrą, rašė eiles, muzikavo, sportavo. Nuo 1840 m. iki 1842 m. studijavo Berlyno universitete.
1842 m. tėvas Engelsą išsiuntė į Mančesterį Anglijoje. Tėvo įmonėse Mančesteryje (1841–1844 m.) galėjo nuodugniai susipažinti su tekstilės pramonės darbininkų socialine padėtimi. 1841 m. susipažino su Karlu Marksu ir užmezgė visą gyvenimą trukusią draugystę. Kovo revoliucijos metu Engelsas grįžo į Vokietiją ir Kelne kartu su K. Marksu įsteigė „Naujajį Reino laikraštį“.
1849 m. dalyvavo Pfalco sukilime; numalšinus revoliuciją, sugrįžo į Angliją. Nuo 1870 m. ėjo „Tarptautinės darbininkų asociacijos“ aukščiausios tarybos sekretoriaus pareigas, tačiau neįstengė sustabdyti I Internacionalo žlugimo. Po K. Markso mirties (1883 m.) Engelsas tapo marksistinio judėjimo vadovu ir išleido 2-ąjį (1885 m.) bei 3-ąjį (1894 m.) „Kapitalo“ tomą. Nuo 1889 m. iki mirties vadovavo Antrajam Internacionalui. Paskutiniais metais sunkiai sirgo. Mirė 1895 m. rugpjūčio 5 d. Pagal jo testamentą, kūnas buvo kremuotas, o urna su pelenais nuleista į jūrą prie Istborno.
Veikalai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tapęs įsitikinusiu socialistu parašė veikalus:
- „Politinės ekonomijos matmenys“;
- „Darbininkų klasės padėtis Anglijoje“ (1845 m.).
Juose pirmą kartą analizuojama kapitalistinės ekonomikos bėi visuomenės sankloda. Engelsas kartu su Marksu nuo hėgelizmo (F. Hėgelis) priartėjo prie dialektinio materializmo. Komunistų partijos prašymu, kartu su Marksu parašė
- „Komunistų partijos manifestą“ 1848 m.
1848 m. Engelsas rėmė K. Marksą finansiškai ir taip šiam padėjo rašyti svarbiausią veikalą.
- „Kapitalas“.
Savo veikaluose Engelsas plėtoja filosofinius marksizmo pagrindus ir marksizmo idėjoms suteikia istoriškai efektyvią formą. Savo kūriniu
- „Gamtos dialektika“ (1873–1883 m.) pagrindė materialistinę pasaulėžiūrą ir daug prisidėjo prie marksizmo „dogmatizavimo“.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Engels Friedrich (Frydrichas Engelsas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 514 psl.