Drambliai
Elephantinae | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Azijinio dramblio (1) ir afrikinio savaninio dramblio (2) galvų formų palyginimas | ||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||
Elephantinae Gray, 1821 | ||||||||||||||||
Dramblių (Elephantinae) pošeimio išlikusių dviejų genčių - afrikinių dramblių (Loxodonta) ir azijinių dramblių (Elephas) paplitimas: |
Drambliai (Elephantinae) – dramblinių (Elephantidae) šeimos labai stambių žinduolių pošeimis.
Iki mūsų laikų išliko dvi dramblių (Elephantinae) pošeimio gentys: afrikiniai drambliai ir azijiniai drambliai, su jose esamomis 3 rūšimis. Šios gentys paplitusios Pietų ir Pietryčių Azijoje ir į pietus nuo Sacharos, Afrikoje.
Apibūdinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaip ir dabar, taip ir praeityje, dramblių pošeimio rūšys, buvo praeityje ir yra dabar stambiausi sausumos žinduoliai.
Stambiausios šiais laikais išlikusios rūšies – afrikinio savaninio dramblio aukštis iki 4 m, masė iki 7,5 t.
Priešistoriniais laikais gyvenęs, ir pleistoceno epochos pabaigoje – prieš 22 tūkstančius metų prieš mūsų erą išnykęs Palaeoloxodon namadicus laikomas visų laikų stambiausių Žemėje gyvenusiu žinduoliu. Iš Indijoje 1905 m. rastų griaučių dalies turėjusių 165 cm ilgio šlauninkaulį, leidžiama prielaida manyti, kad pečių aukštyje ši rūšis siekė apie 4,5 metrus. XIX a. buvo rasti nepilni du šlauninkauliai, ir kuomet buvo pilnai sudėlioti, jų ilgis siekė 160 cm, bet šlauninkaulio kita nuotrupa iš tos pačios vietovės patvirtina kad šlauninkaulis ketvirčiu buvo ilgesnis. Tad pasitelkus titrimetrinę analizę parodė, kad pečių aukštyje Palaeoloxodon namadicus buvo 5,2 metro aukščio ir svėrė 22 tonas[1].
Būdingiausias dramblių bruožas – ilgas straublys, susidaręs suaugus nosiai su raumeninga viršutine lūpa. Juo laužo šakas, pakelia smulkius daiktus, deda į burną maistą, siurbia ir šlakstosi vandeniu, užuodžia kvapus.
Kojos stulpiškos, penkiapirštės, su mažomis kanopėlėmis, o paduose yra stangrus jungiamasis audinys, todėl vaikšto labai tyliai. Oda stora, beveik be plaukų.
Dantų (turi 26 dantis) sistema labai pakitusi. Viršutiniame žande turi porą labai stambių durklų, kurie be šaknų, nuolat auga ir beveik neturi emalio. Tai labai pakitusi antroji pastoviųjų kandžių pora, kuri išauga vietoj anksti iškrintančių pieninių. Iltinių dantų drambliai visai neturi. Skruostiniai dantys gerai pritaikyti pertrinti šiurkštų augalinį maistą. Skruostiniai dantys niekad neišauga visi kartu: susidėvėjus priekiniam, jį išstumia prasikalantis ir kartu slenkantis į priekį sekantis dantis. Paskutinis krūminis dantis prasikala po 30 metų, o sudilęs jis iškrinta drambliui sulaukus maždaug 65 metų. Tai – apytikrė dramblių gyvenimo trukmė.
Gerai išsivysčiusios smegenys. Tik gimęs jauniklis sveria apie 100 kg. Patelė krūtinės srityje turi porą spenių.
Genčių, rūšių ir porūšių klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išlikusios gentys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Elephas Linnaeus, 1758 – Azijinių dramblių gentis. Gentyje 1 rūšis.
- Elephas maximus Linnaeus, 1758 – Azijinis arba indinis dramblys. Išskiriami išlikę 3[2], kartais 4 porūšiai. Daug neaiškumų yra dėl 3 išnykusių populiacijų ar porūšių. Manoma kad sirinis azijinis dramblys (Elephas maximus asurus), kininis azijinis dramblys (Elephas maximus rubridens) ir javinis azijinis dramblys (Elephas maximus sondaicus) istorijos tėkmėje galbūt galėjo būti introdukuotas žmonių ir jie yra dabartinių egzistuojančių porūšių populiacijų dalys.
- Elephas maximus indicus Cuvier, 1798 – Indinis azijinis dramblys
- Elephas maximus maximus Linnaeus, 1758 – Šri Lankos azijinis dramblys
- Elephas maximus sumatranus Temminck, 1847 – Sumatrinis azijinis dramblys (Elephas maximus sumatranus); Sumatros ir Borneo salos. Bet kiti zoologai šių salų dramblius laiko atskirais porūšiais ir iš sumatrinių populiacijos kaip atskira rūšimi išskiria Borneo azijinius dramblius (Elephas maximus borneensis).
- Elephas maximus Linnaeus, 1758 – Azijinis arba indinis dramblys. Išskiriami išlikę 3[2], kartais 4 porūšiai. Daug neaiškumų yra dėl 3 išnykusių populiacijų ar porūšių. Manoma kad sirinis azijinis dramblys (Elephas maximus asurus), kininis azijinis dramblys (Elephas maximus rubridens) ir javinis azijinis dramblys (Elephas maximus sondaicus) istorijos tėkmėje galbūt galėjo būti introdukuotas žmonių ir jie yra dabartinių egzistuojančių porūšių populiacijų dalys.
- Loxodonta Vigors, 1827 – Afrikinių dramblių gentis. Yra 2 rūšys:
- Loxodonta africana Blumenbach, 1797 – Afrikinis savaninis dramblys yra stambiausias dabartinis sausumos žinduolis. Jis užauga iki 4 m aukščio ir sveria iki 7,5 t. Turi didžiules ausis ir iltis, kurios patinams užauga iki 3,5 m.
- Loxodonta cyclotis Matschie, 1900 – Afrikinis miškinis dramblys.
Išmirusios gentys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- † Mammuthus Brookes, 1828 – Mamutų gentis.
- † Mammuthus africanavus
- † Mammuthus columbi
- † Mammuthus creticus – mažiausia kada nors egzistavusi mamutų genties rūšis.
- † Mammuthus exilis
- † Mammuthus lamarmorae
- † Mammuthus meridionalis, Europoje bei Vidurio Azijoje gyvenusi endeminė rūšis
- † Mammuthus primigenius – vilnoninis mamutas gyveno didžiojoje Europos dalyje, įskaitant ir Lietuvą, šiaurinėje Azijoje bei Šiaurės Amerikos vidurio dalyje. Jiems artimiausi yra dabar gyvenantys azijiniai drambliai (Elephas maximus). Šie mamutai yra paskutinė gyvenusi mamutų genties rūšis.
- † Mammuthus rumanus. Plioceno laikotarpio fosilijos iš Rumunijos bei Jungtinė Karalystė
- † Mammuthus subplanifrons. Plioceno laikotarpio fosilijos iš Pietų ir Rytų Afrikos.
- † Mammuthus trogontherii. Stambiausia arba viena stambiausių (šalia Mammuthus meridionalis, Mammuthus columbi ir Deinotherium) kada nors gyvenusi straublinių rūšis.
- † Palaeoloxodon Matsumoto, 1924 gentis.
- † Primelephas Maglio, 1970 gentis.
- † Primelephas gomphotheroides Maglio, 1970
- † Primelephas korotorensis
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ app.pan.pl / Shoulder height, body mass and shape of proboscideans, Asier Larramendi, 2016. Acta Palaeontologica Polonica 61 (3): 537–574. (INSTITUTE OF PALEOBIOLOGY Polish Academy of Sciences)
- ↑ itis.gov / Elephas maximus Linnaeus, 1758
- Mačionis A., Stuburinių zoologija. Vilnius: Mokslas. 1989. 201–211 psl. ISBN 5-420-00277-9
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- taxonomicon.taxonomy.nl / Taxon: Subfamily Elephantinae (Gray, 1821) Bonaparte, 1838
- ucmp.berkeley.edu / The Elephantinae: Elephants and mammoths
- sciencedirect.com / Relationships within the Elephantinae using hyoid characters / Jeheskel Shoshani, Marco P.Ferretti, Adrian M.Lister, Larry D.Agenbroad, Haruo Saegusa, Dick Mol, Keiichi Takahashi | 2007