Cirkas
- Kitos reikšmės – Cirkas (reikšmės).
Cirkas (lot. circus 'ratas') – pramoginio meno šaka, pagrįsta jėgos ir miklumo demonstravimu, ekscentrika, dresuotų gyvūnų atrakcionais.[1] Taip pat cirku vadinama ir organizacija, rengianti cirko vaidinimus, bei vieta, kur šie vaidinimai vyksta.
2008 m. balandžio 19 d. Europos cirkų asociacijos (ECA) iniciatyva pirmą kartą buvo paminėta Europos cirko diena.
Cirko istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Cirko istorija siekia antikos laikus, kai Romos stadionuose ir amfiteatruose buvo rengiami įspūdingi renginiai žiūrovams. Europoje pirmasis cirkas buvo įkurtas XVIII a. pabaigoje – Londone padėjo veikti Astlio amfiteatras. Jo įkūrėjas – anglas Filipas Astlis (angl. Philip Astley) (1742–1817 m.), laikomas „šiuolaikinio cirko tėvu“.
Cirko istorijai svarbi vieta yra ir netoli Lietuvos. XIX a. Smurgainyse (dabartinės Baltarusijos teritorija), veikė vienintelė Europoje „Meškų akademija“, kurioje buvo dresuojami lokiai Europos cirkams.
Cirkas Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Cirkas Lietuvoje ėmė veikti XIX a. Mirusių cirko artistų panteonas XX a. viduryje buvo įrengtas Eigulių kapinėse Kaune.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje kultūroje cirko elementai pastebimi nuo seno. Jų būta liaudies žaidimuose pramogose. Šventėse populiarūs buvo įvairūs klounai, mimai, akrobatai, gyvulių dresuotojai.
Ryškesni cirko istorijos pėdsakai šalyje pastebimi nuo XIX a. pradžios. Kaune, o vėliau ir Vilniuje pradėjo veikti pirmieji stacionarūs cirkai. kituose miestuose dažnai gastroliavo garsios užsienio cirko trupės. XX a. pradžioje tapo žinomi ir pirmieji pasaulinio garso cirko artistai, kilę iš Lietuvos – V. Januševskis (1886–1970 m.), garsaus muzikinių klounų dueto „Bim – Bom“ įkūrėjas I. Radunskis (1872–1955 m.).
Po I Pasaulinio karo cirkų arenose pagarsėjo ir kiti lietuviai – stipruoliai J. Jankauskas, K. Požela, J. Ramanauskas, ekvilibristas M. Vilenčikas, dviračių figūristas J. Mejeris, fakyras A. Pilkauskas.
Kūrėsi nedidelės cirko trupės. Apie 1929 m. buvo įkurtas pirmasis profesionalus lietuviškas cirkas „Aušra“ (įkūrėjai – P. Gudauskas ir P. Tarutis). Tarpukariu Lietuvoje veikė dar keli cirkai, nutraukę veiklą prasidėjus II pasauliniam karui.
Sovietmečiu profesionalius lietuviško cirko artistus vienijo kolektyvas „Vilnius“, atkūrus nepriklausomybę – „Baltijos cirkas“, dalį šalies cirko profesionalų nuolatos kviečia užsienio cirkai.
Cirko trupės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Cirkai iki 1941 metų
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmosios cirko trupės Lietuvoje pradėjo kurtis XX amžiaus 3-čio dešimtmečio pabaigoje. 1926–1941 m. laikotarpiu Lietuvoje veikė apie dešimt įvairaus dydžio cirko koletyvų – nuo vos kelių artistų balaganėlio iki rimtų cirko trupių. Žymesni prieškario Lietuvos cirkai:
Cirkai 1944–1990 metais
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1944 m. lietuviai cirko artistai buvo suburti į vieną profesionalų kolektyvą „Cirkas scenoje“, įkurtą prie Lietuvos filharmonijos. Vėliau jis buvo pavadintas „Lietuviškuoju cirku“, nuo 1959 m. – cirku „Vilnius“, priklaususiu „Sojuzgoscirk“ tinklui. „Vilnius“ – aukšto meninio lygio trupė, gastroliavusi po visą Sovietų Sąjungą, iširo 8-ajame dešimtmetyje. Tarybiniais metais gastroliavo ir kitas profesionalus cirkas „Gintaras“. Taip pasivadindavo į sovietinę Lietuvą užsukęs cirkas „Jantarj“ (verčiant iš rusų k. – 'gintaras'), taip pat priklausęs „Sojuzgoscirk“ tinklui, vienijęs Pabaltijo (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) cirko artistus.
Sovietmečiu respublikoje buvo plėtojama cirko saviveikla, gastroliavo mėgėjiškos trupės „Pamarys“, „Dzūkija“, „Svajonė“ ir kt.
Cirkai po 1990 metų
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atkūrus šalies nepriklausomybę, imtasi žingsnių atgaivinti lietuviško cirko tradicijas. 1995 m. buvęs „Vilniaus“ cirko artistas Petras Variakojis įkūrė „Baltijos cirką“ – pirmą savarankišką profesionalų cirką Lietuvoje, po kelių dešimtmečių pertraukos.
Kasmet „Baltijos cirkas“ išvyksta gastrolių po šalies miestus ir miestelius. Cirko spektakliuose dalyvauja garsūs įvairių šalių (dažniausiai Rusijos, Lietuvos ir kt.) cirko artistai. Viešoji įstaiga „Baltijos cirkas“ šiuo metu siekia nacionalinio cirko statuso.
Šalyje 1991 m. buvo įkurtas magijos teatras DiArchy. Šio teatro specializacija – įvairūs magijos reginiai, iliuzijos, fokusai, į programą įtraukiama ir kitų cirko žanrų numerių.
Lietuvoje veikia ir kelios mėgėjiškos cirko trupės arba studijos. Pažymėtini – cirko studija „Dzūkija“, veikianti Alytuje, liaudies cirkas „Svajonė“ Radviliškyje, „Ąžuolyno meškučių cirkas“ Kaune, liaudies cirkas „Šypsena“ Šakiuose. Šiuose cirko saviveiklos židiniuose savo karjerą pradėjo ar buvo išugdytas ne vienas profesionalus artistas.
„Amber cirkas“ – gastroles pradėjo 2013 metais.
Vokietijoje veikia išeivio iš Mažosios Lietuvos Simonaičio cirkas „Barum“.
Lietuvos cirko artistai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Petras Variakojis
- Stasys Pažerinis
- Jolanta Pažerinytė
- Raimondas Pažerinis
- Jurgita Bujanauskaitė
- Marija Zobovaitė
- Albertas Chazbijavičius
- Pavelas Isakovas
- Darius Ščesnulevičius
- Itana ir Raimundas Januševičiai
- Vytautas Kazlauskas
- Viktoras Putrius
- Algis Putrius
- Valentinas Dikulis (pradėjo karjerą)
- Gediminas Maldanis
- Kasparas Bujanauskas
- Miglė Chazbijavičiūtė
- Agnė Zobovienė
Cirko žanrai ir formos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Cirko žanras (pranc. genre 'giminė, gentis') – tai visuma istoriškai susiklosčiusių cirko numerių, kuriuos vienija panaši triukų atlikimo technika ir tiek jiems būdingos išraiškos priemonės.
Cirko arenoje artistai atlieka įvairiausius, jėgos, miklumo ir ištvermės reikalaujančius triukus. Vieni iš jų kelia žavesį, nuostabą, kiti – juoką. Ne vieno „mirtino“ numerio, kai artistui tekdavo rizikuoti gyvybe, o publikai aikčioti iš siaubo, jau nebėra programoje. Šiuolaikiniame cirke įsitvirtino humaniškos tendencijos, kai svarbiausias vaidinimo tikslas – teigiamos žiūrovo emocijos.
Pagrindiniai cirko žanrai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Per šimtmečius susiformavusių cirko triukų įvairovę yra gana keblu suskirstyti į konkrečius cirko žanrus. Įvairiose šalyse šių žanrų klasifikacijos nežymiai skiriasi. Kai kurie žanrai persipina vieni su kitais. Dažnai cirko artisto pasirodyme naudojamus triukus galima priskirti 1-3 cirko žanrams.
Šiuo metu yra išskiriami 7-9 pagrindiniai cirko žanrai, dažniausiai įtraukiami į šiuolaikinio cirko programą:
- akrobatika;
- ekvilibristika;
- dresūra;
- gimnastika;
- magija;
- klounada;
- voltižiravimas;
- žongliravimas;
- ir kt.
Nepagrindiniai cirko žanrai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Eilė triukų ir numerių, kadaise buvę populiarūs cirko arenoje, šiuo metu vis rečiau įtraukiami į cirko programą, arba jau tapo istorija.
Jie yra priskiriami prie šių nepagrindinių cirko žanrų:
- ugnies rijimas, ugnies pūtimas ir pan.
- miklumo žaidimai: lėkštės, lasso, peiliai, suktukai, žiedai ir kt.
- mnemotechnika;
- imitacijos;
- gyvoji skaičiavimo mašina;
- riedutininkai;
- šaudymas;
- ventrologija arba pilvakalbystė.
Cirko formos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Cirko forma – platesnė sąvoka nei cirko žanras. Ji vartojama norint apibūdinti paties cirko vaidinimo ypatumus. Cirko spektaklyje gali vyrauti tik tam tikro žanro numeriai, ypatinga jų atlikimo įranga, vieta, arba triukai, išsaugoję tam tikrų šalių cirko tradicijas.
Galima išskirti kelias cirko formas:
- pantomimos spektaklis;
- teminis spektaklis – vienai temai ar idėjai skirtas cirko reginys. Šią cirko formą ištobulino „Saulės cirkas“;
- cirko atrakcionai – triukai, atliekami sudėtingos įrangos pagalba;
- rytų žaidimai – triukai, būdingi Azijos cirkams;
- Oro, ledo arba vandens cirkai – vaidinimo išskirtinumą nulemia atlikimo vieta.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Cirkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-11-23).
- ↑ Eigulių kapinės. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-11-23).