Cheopso valtis

Cheopso valtis (Chufu valtis, dar vadinamas laivu) − Senovės Egipto faraono Cheopso (Chufu) laidojimo valtis. Tai didžiausias ir geriausiai išsilaikęs laivas iš senovės laikų.

Faraono Cheopso laidojimo valtis buvo išardyta ir palaidota prie Cheopso piramidės su faraono mirtimi apie 2566 m. pr. m. e. Jos laidojimo vietą atsitiktinai atrado darbininkai, 1954 m. valę sąnašas ir akmens laužą aplink Cheopso piramidės pagrindą. Iš pradžių manyta, kad rasta pietinė, ribą žyminti siena, tačiau ji buvo aiškiai per arti piramidės. Archeologas Kamal el-Mallakh įtarė, kad po siena palaidota faraono laidojimo „saulės valtis“ − tokių laidojimo vietų jau buvo rasta anksčiau, tik jos visos buvo tuščios. Toliau kasant buvo rasta daugiau nei 40 akmeninių blokų siena, kuri dengė duobę, kurioje buvo išardytos faraono valties saugykla. Visos valties dalys buvo labai gerai išsilaikiusios, pasak vieno tyrėjų, mediena: „atrodė kieta ir nauja, tarsi būtų čia padėta ne anksčiau kaip prieš metus“. Beveik visiškai tikra, kad valtis skirta faraonui Cheopsui: ji palaidota prie Cheopso piramidės ir ant duobę dengusių akmenų rasta Cheopso sūnaus Chefreno kartušų.

Palaidojimo duobėje surasta daugiau nei 1200 medinę valtį sudarančių objektų, kurių 95% buvo pagaminti iš importuoto Libano kedro. Valties dalys buvo išdėliotos logiška seka ir papildomos žymos ant dalių rodė, kaip jas sujungti. Jai atstatyti prireikė 13 metų ir 1982 m. ji pradėta eksponuoti šalia Cheopso piramidės toje pačioje vietoje, kur valtis rasta, pastatytame muziejuje. Tradiciškai egiptiečių valtys būdavo gausiai dekoruotos, tačiau ant Cheopso valties nematyti buvusio dekoro žymių. Tikėtina, kad valtis tebuvo skirta mirusio faraono kūno nugabenimui 25 km Nilu iš Memfio į Gizą. Tikėtina, kad faraonas ja galbūt naudojosi laisvalaikiui praleisti arba piligriminėms kelionėms. Vadinamosios „saulės valties“ ritualinė prasmė nėra visiškai aiški. Laidojimo valties idėją tikriausiai išrado Nubijos gyventojai kaip karališkumo simbolį. Jie į kapus kaip pigesnę alternatyvą įdėdavo valčių modelius ir tokia tradicija tęsėsi tūkstančius metų. Pagal paplitusią teoriją, anapusiniame pasaulyje prisikėlęs faraonas amžinai keliauja imituodamas dievą Ra, kuris, pagal egiptiečių mitologiją, du kartus per parą keliauja dangaus skliautu: dieną viena valtimi, naktį − kita.

Cheopso valtis yra apie 44 m ilgio, 6 m pločio plačiausioje vietoje, jos grimzlė siekia tik 1,5 m. Valties dalys sujungtos virvėmis, kurioms specialiai medienoje išrėžti U formos grioveliai. Valčiai sandarinti nebuvo panaudotos dervos. Valties irklai yra per dideli tokios skalės valčiai ir juos būtų nepraktiška naudoti. Gali būti, kad irklai atliko reprezentacinę formalią funkciją, o pati valtis buvo tempiama. Kaip valtis naudota senovėje, yra diskusijų klausimas. Prie Cheopso piramidės vėliau rasta antra palaidota valtis, tačiau jos išsilaikymo būklė labai prasta, kai kurios medinės detalės subyrėjo prisilietus.

Literatūra

Paine, Lincoln. The Sea and Civilization: A Maritime History of the World. Atlantic Books Ltd, 2014
Lacovara, Peter. The World of Ancient Egypt: A Daily Life Encyclopedia. I tomas. ABC-CLIO, 2016, p. 437−438