Banato Respublika

Banater Republik Banato Respublika
← 1918 – 1919 →
Vėliava
Sostinė	Timišoara
Kalbos	vokiečių, rumunų, serbų, kroatų, vengrų
Valdymo forma	prezidentinė respublika
Era	Naujieji laikai
- Otas Rotas	1918 m.

1918 m. Banato respublikos teritorija

1920 m. Banatijos projektas pagal vietinius vokiečius

Banato Respublika (vok. Banater Republik) – buvusi valstybė, kurios nepriklausomybė buvo paskelbta 1918 m. lapkričio 1 d. Timišoaroje. Jos valstybingumą pripažino tik Vengrija.

Istorija

1918 m. spalio 31 d. buvo sukurtos Banato teritorijoje gyvenančių tautybių karinės tarybos: rumunų, vengrų, vokiečių, serbų ir žydų.

Susitikime Otas Rotas (vok. Otto Roth), radikalios partijos socialistas, pasiūlė sukurti autonominę Banato žmonių tarybą, kurioje dalyvautų kiekvienos etninės grupės atstovai, tačiau Rumunijos pareigūnai atsisakė, remdamiesi Rumunijos nacionalinės tarybos rezoliucijos nebuvimu. Nepaisant to, vadovaujantys Socialdemokratų partijos nariai nusprendė paskelbti respubliką. Timišoaroje 1918 m. lapkričio 1 d. buvo paskelbta apie nepriklausomos valstybės įkūrimą, Otas Rotas tapo jos prezidentu. Banato nepriklausomybę pripažino Vengrija.

Lapkričio 4 d. Banato liaudies taryba pradėjo organizuoti karinius dalinius, siekdama kontroliuoti visą respublikos teritoriją, tačiau to nepavyko įgyvendinti. Lapkričio 15 d. Serbijos kariai įžengė į Banatą, o respublika nustojo egzistuoti. Jos teritorija buvo padalinta tarp Rumunijos ir serbų, kroatų ir slovėnų karalystės (Jugoslavijos).

1920 m. balandžio 16 d. etniniai vokiečiai iš Banato atsiuntė prašymą Paryžiaus taikos konferencijai su prašymu atkurti respubliką (vadinamą „Banatijos Respublika“), tačiau jie buvo atmesti.

Gyventojai

Gyventojų skaičius buvo 1 582 133 žmonės:

• rumunai – 592 049 (37,42 %);
• vokiečiai – 387 545 (24,50 %);
• serbai – 284 329 (17,97 %);
• vengrai – 242 152 (15,31 %),
• o taip pat slovakai, bulgarai, žydai ir kroatai.

Nuorodos

• Carmen Albert, „Ocupația sârbă din Banat în memorialistica bănățeană“, in Analele Banatului. Arheologie—Istorie, Vol. XIX, 2011, pp. 449–456.
• Traian Birăescu, „Scrisori din Timișoara“, in Cele Trei Crișuri, Vol. IX, November–December 1928, pp. 184–185.
• Nicolae Brînzeu, Jurnalul unui preot bătrân. Timișoara: Eurostampa, 2011.
• Anton Büchl, „Soziale Bewegungen in der Banater Ortschaft Detta 1875–1921“, in Ungarn-Jahrbuch, Vol. VIII, 2000, pp. 223–254.