Akas

Akas עַכּוֹ‎
Akrės pilies bokštas

Akas 32°55′40″ š. pl. 35°04′50″ r. ilg. / 32.92778°š. pl. 35.08056°r. ilg. / 32.92778; 35.08056 (Akas)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Izraelis
Apskritis	Šiaurės apskritis (Izraelis)

Gyventojų (2007)	46 000

Vikiteka	Akas

Kirčiavimas	Ãkas

UNESCO	(angl.) (pranc.): 1042

Akas arba Akrė^[1] (hebr. ‏עַכּוֹ‏‎ = Akko, arab. عكّا = ʻAkkā) – miestas šiaurės Izraelyje, vakarų Galilėjoje, prie Viduržemio jūros. Uostas prie Haifos įlankos. Metalo apdirbimo, chemijos, keramikos, statybinių medžiagų, maisto pramonė. Svarbus turistinis centras.

Švenčiausias bahajų miestas, yra Bahajų pasaulinio centro objektų. Daug architektūros paminklų: mečetė (1781 m.), kryžiuočių miestas (XII a.), turkų pirtys (XVIII a.), bažnyčia ir vienuolynas ir kt.

Istorija

Akas yra vienas seniausių tebegyvenamų miestų Izraelyje. Jis minimas dar XIX a. pr. m. e. duoklių Tutmoziui III sąraše. Akas taip pat minimas ir Amarnos laiškuose. Minimas hebrajų Biblijoje kaip miestas, kur izraelitams nepavyko išvyti kanaaniečių. Nuo II tūkstantmečio iki IV a. pr. m. e. tai buvo svarbus finikiečių prekybos centras. 336 m. pr. m. e. miestą užkariavo Aleksandras Makedonietis ir pavadino Ptolemėjo Antiochija (Antiochia Ptolemais). Akas klestėjo 285–246 m. pr. m. e. valdant Egipto karaliui Ptolemajui II Filadelfui ir nuo 65 pr. m. e. valdant romėnams. Vėliau miestas perėjo Bizantijai, 614 m. buvo užkariautas persų, o 638 m. – arabų. Tuo metu miestas tapo svarbiausiu Palestinos regiono uostu. 1104 m., pirmojo kryžiaus žygio metu, uostą užėmė Balduinas I. Miestas pavadintas Akre (St. Jean d’Acre) ir tapo svarbiausiu uostu Levante bei pagrindiniu kryžininkų ekspansijos į Palestiną tašku. Akrę buvo užėmęs Saladinas, bet 1191 m. atkovotas kryžininkų. Galiausiai po 1291 m. Akrės apgulties kryžininkai buvo išvyti iš Palestinos, o kraštą užėmė mameliukai. 1516–1918 m. miestas priklausė Osmanų imperijai, 1922–1948 m. Didžiosios Britanijos Palestinos mandatinei teritorijai.^[2]