Šiaurės salos rudasis kivis
| Šiaurės salos rudasis kivis |
|---|
 Šiaurės salos rudasis kivis |
| Apsaugos būklė |
 Nykstantys (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Apteryx mantelli Bartlett, 1851 |
Šiaurės salos rudasis kivis (Apteryx mantelli) – strutinių paukščių (Struthioniformes) būrio paukštis. 2000 metais pripažintas kaip atskira rūšis. Genomas iššifruotas 2015 metais.[2]
Paplitimas ir biotopas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Endeminis Šiaurės salos Naujojoje Zelandijoje paukštis. Populiacijoje apie 25 000 individų. Biotopas – tankūs miškai ir krūmynai, taip pat šie paukščiai yra prisitaikę gyventi pievose, ganyklose.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kūno ilgis – 40 cm. Patinas sveria 2,2 kg, patelė – 2,8 kg. Tamsiai rudos plunksnos, išilgai kūno – rausvai rudų plunksnų dryžiai. Plunksnos šiurkščios, ilgos, primena plaukus. Akys mažos. Snapas plonas, ilgas. Snapo gale – šnervės. Sparnai sunykę, uodegos neturi. Kojos 50-60 cm ilgio, pirštai ilgi.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Neskraidantis, naktinis paukštis. Diena slepiasi urvuose, drevėse ar tankioje žolėje. Maisto ieško naktį. Lėtai vaikščiodami snapą kaišioja į lapų krūvas, sutręšusius rąstus, dirvą. Minta smulkiais bestuburiais, sliekais, vabalų lervomis, cikadomis. Taip pat renka nukritusius vaisius ir lapus.
Apie savo teritorijos ribas praneša balsu. Patino balsas – čaižus, kylantis švilpimas, kartojamas 15-25 kartus, o patelių balsas – žemas, kimus, gerklinis riksmas, kartojamas 10-20 kartų.[3].
Monogamai. Tuoktuvių metu patinai aršiai gina savo teritoriją. Lizdą suka urvuose. Dėtyje vienas didelis, baltas kiaušinis (15 % patelės svorio). Jei dėtyje du kiaušiniai, tai jie dedami 3-4 savaičių intervalu. Inkubacija trunka 75-90 dienų. Peri patinas. Jaunikliai viščiukiniai. 4-6 savaičių amžiaus palieka lizdą.
Apsauga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis Šiaurės salos rudasis kivis priskiriamas nykstančioms rūšims. Invazinės rūšys – kiaunės, šeškai, šunys medžioja jauniklius. Suaugę paukščiai – šunų grobis.
Rūšies apsaugos veiksmai:
- Plėšrūnų skaičiaus reguliavimas.
- Kiaušinių surinkimas ir inkubavimas. Paauginti jaunikliai paleidžiami į laisvę.
- Nuolatinis paukščių stebėjimas juos žieduojant ir radijo sekimo sistemų naudojimas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas - Apteryx mantelli“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija.
- ↑ „Diana Le Duc ir kt., Genomo Biologija.Naktinio gyvenimo būdo evoliucija – kivio genome“. BioMed Central. anglų k.
- ↑ „Naujosios Zelandijos paukščiai. Apteryx mantelli“. Skaitmeninė Naujosios Zelandijos paukščių enciklopedija. anglų k.