Ė
Išvaizda
Lietuvių abėcėlė | |||||||
Raidė „Ė“ sans-serif ir times šriftu | |||||||
A | Ą | B | C | Č | D | ||
E | Ę | Ė | F | G | H | ||
I | Į | Y | J | K | L | ||
M | N | O | P | R | S | ||
Š | T | U | Ų | Ū | V | ||
Z | Ž |
Ė ir ė – „E“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu tašku. Devintoji lietuvių abėcėlės raidė. Pirmą kartą pavartota 1653 m. D. Kleino gramatikoje.
Anot kalbininko G. Subačiaus, ė raidė yra unikali, jos neturi jokia kita pasaulio kalba.[1] Vis dėlto raidė ė dar naudojama bent jau šajenų kalboje, bet ten ji žymi šnabždamąjį balsį. Šie šnabždamieji balsiai šajenų kalboje visi žymimi tašku virš raidės, taigi ir e.[2]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ugnius Antanavičius (2019) Pokalbis su filologu G.Subačiumi: kaip atsirado bendrinė lietuvių kalba ir kodėl turime Ė, bet praradome W? 15min.lt
- ↑ „Cheyenne Pronunciation and Spelling Guide“. Native Languages of the Americas website. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.
Kodai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Simbolis | Ė | ė | ||
---|---|---|---|---|
Unikodo pavadinimas | LATIN CAPITAL LETTER E WITH DOT ABOVE | LATIN SMALL LETTER E WITH DOT ABOVE | ||
Koduotė | dešimtainė | šešioliktainė | dešimtainė | šešioliktainė |
Unikodas | 0 | U+0116 | 0 | U+0117 |
UTF-8 | 0 | 00 | 0 | 00 |
NCR | � | � | � | � |
ISO 8859-13, Windows-1257 | 0 | CB | 0 | EB |
|