Suvalkų apskritis
Kitos reikšmės – Suvalkų apskritis (reikšmės).
| Suvalkų apskritis lenk. Powiat suwalski | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Administracinis centras | Suvalkai | ||||||
| Seniūnas | Szczepan Ołdakowski | ||||||
| Gyventojų | 35 113 | ||||||
| Plotas | 1 307,31 km² | ||||||
| Tankumas | 27 žm./km² | ||||||
| Pašto kodas | 16-400 | ||||||
| Tinklalapis | www.powiat.suwalski.pl | ||||||
Suvalkų apskritis (lenk. powiat Suwalski) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje. Apskrities centras – Suvalkai. Apskritis ribojasi su Alėckos, Augustavo, Geldapės, Luko, Seinų apskritimis, Suvalkų miestu ir Lietuva.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. apskrities žemės priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai. 1656 m. apskrities teritorijoje netoli Pilypavo kaimo įvyko Pilypavo mūšis tarp Lietuvos ir Švedijos-Brandenburgo kariuomenių. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1815 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–1866 m. Augustavo gubernijai, 1867–1915 m. Suvalkų gubernijai.
Nuo 1915 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai, 1915–1916 ir 1918 m. Oberosto Suvalkų, 1917 m. Vilniaus-Suvalkų, 1917 m. kovą – 1918 m. sausį Lietuvos sričiai.
1919–1920 m. apskrityje būta Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių susidūrimų. Per apskritį ėjo Lietuvos-Lenkijos demarkacinės linijos. 1923 m. linija beveik visą apskritį (su Suvalkų miestu) priskyrė Lenkijai. Lietuvai atiteko nedidelė šiaurinė buvusios Suvalkų apskrities dalis. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį apskritis buvo priskirta Lietuvos Respublikai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. Vienu ar kitu metu apskrityje buvo šie jau dabar nebegzistuojantys valsčiai: Dauspudos valsčius, Senojo Palivarko valsčius, Senosios Ančios valsčius ir Vižgurių valsčius. 1939–1945 m. priklausė Trečiajam reichui.
Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1975–1999 m. priklausė Suvalkų vaivadijai. 2003 m. vasario 26 d. sukurtas Suvalkų apskrities herbas. XXI a. pradžioje sukurta Suvalkų apskrities vėliava.
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apskritį sudaro 9 valsčiai: Bakalariavos, Pilypavo, Jeleniavo, Prieraslio, Račkų, Rūtelės, Suvalkų, Šipliškės, Vižainio.
| Valsčius | Plotas (km²) |
Gyventojai (2006) |
Valsčiaus centras | |
| Suvalkų valsčius | 264,8 | 6 388 | Suvalkai * | |
| Račkų valsčius | 142,3 | 6 137 | Račkos | |
| Pilypavo valsčius | 150,4 | 4 478 | Pilypavas | |
| Šipliškės valsčius | 156,6 | 4 008 | Šipliškė | |
| Prieraslio valsčius | 123,8 | 3 095 | Prieraslis | |
| Bakalariavos valsčius | 123,0 | 3 053 | Bakalariava | |
| Jeleniavo valsčius | 131,8 | 3 018 | Jeleniavas | |
| Vižainio valsčius | 122,6 | 2 672 | Vižainis | |
| Rūtelės valsčius | 92,3 | 2 287 | Rūtelė | |
| * nepriklauso valsčiui | ||||
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 2008 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Bendrai | 35113 | 100% | 17193 | 49,00% | 17920 | 51,00% |
| Miestai | 0 | 0% | 0 | 0% | 0 | 0% |
| Kaimai | 35113 | 100% | 17193 | 49,00% | 17920 | 51,00% |
Tautinė ir religinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Remiantis garsaus Lietuvos teisininko, istoriko, publicisto, redaktoriaus, diplomato, užsienio reikalų ministro, signataro Petro Klimo surinktais duomenimis, 1889 m. apskrityje lietuviškai dar šnekėję apie 60% apskrities gyventojų.[1]
Pagal 1897 m. atliktą gyventojų surašymą, apskrities gyventojų tautinė sudėtis atrodė taip: lenkai 66,8% (62 076), žydai 11,3% (10 468), lietuviai 8,5% (7877), rusai 7,9% (7309), ir vokiečiai 4,3% (3974).[2] 1897 metais apskrityje gyveno 92 910 žmonės, o plotas buvo 1498 km². 1914 metais apskrityje gyveno 115 800 žmonių, o plotas buvo 1498 km². 1917 metais apskrityje gyveno 63 410 žmonių, o plotas buvo 1530 km².
Pagal 1921 m. lenkų valdžios atlikto gyventojų surašymo duomenis apskrityje gyveno 70 412 žmonių, o tautinė sudėtis buvo tokia: 60 754 (86,3%) lenkų, 5400 (7,7%) žydų, 2570 (3,6%) lietuvių, 1013 (1,4%) vokiečių, 641 (0,9%) rusų, 24 gudai, 4 rusėnai, 1 belgas, 1 prancūzas, 1 graikas ir 1 latvis.[3]
Pagal 1921 m. surašymą apskrities religinė sudėtis buvo tokia: 54 710 (77,7%) katalikai, 7244 (10,3%) judėjai, 5822 (8,3%) protestantai, 1736 (8,8%) sentikiai, 427 (0,6%) stačiatikiai, 226 (0,3%) marijavitai, 12 graikų katalikų ir 2 be religijos.[4] Apskrityje yra Pilypavo dekanatas, Suvalkų Šv. Dvasios dekanatas, Suvalkų Dievo gailestingumo dekanatas ir Suvalkų Šv. Benedikto ir Romualdo dekanatas.
Transportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Per apskritį eina Sokulkos-Suvalkų geležinkelio linija, Alėckos-Suvalkų geležinkelio linija, Mockavos-Suvalkų geležinkelio linija ir planuojama Rail Baltica linija. Taip pat eina keliai: Vaivadijos kelias Nr.
, Vaivadijos kelias Nr.
, Vaivadijos kelias Nr.
, Vaivadijos kelias Nr.
ir Vaivadijos kelias Nr.
ir Via Baltica kelias.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gamtos apsauga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskrityje yra Vygrių nacionalinis parkas, Suvalkų kraštovaizdžio parkas bei Jotvingių pilkapio, Lapūkavo riedulių ir Ančios ežero draustiniai.
Upės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskrityje teka Blindės, Juodosios Ančios, Potopkos, Rospudos, Ščeberkos, Šelmentos, Šešupės, Vaiponės, Vėtrėlaužos, Vizgos, Vygros ir Vyžainos upės.
Ežerai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Akmuo (1,17 km²);
- Akmuo (0,38–0,44 km²);
- Ančia (3,044 km²);
- Balėstas (1,28 km²);
- Bočnė (0,52–0,58 km²);
- Didysis Sausasis (0,11 km²);
- Didysis Šelmentas (3,56 km²);
- Dovcenas (0,84 km²);
- Dunojevas (0,252 km²);
- Eglinis (0,135 km²);
- Egliniškiai (0,17 km²);
- Garbasė (1,37–1,52 km²);
- Gatnė (0,07 km²);
- Gilusis (0,1–0,2 km²);
- Grabenščizna (0,10 km²);
- Graužis (0,1986 km²);
- Ilgelis (0,16 km²);
- Ilgiai (0,23 km²);
- Jačna (0,4184 km²);
- Juodelis (3,56 km²);
- Kailis (0,1938 km²);
- Kamendulas (0,26 km²);
- Karasievekas (0,12 km²);
- Kopanė (0,125 km²);
- Košcielnis (0,5516 km²);
- Kreivasis (0,47–0,52 km²);
- Kreivieji Vygriai (13,84 km²);
- Kupavas (0,27 km²);
- Mauda (0,34 km²);
- Mažasis Šelmentas (1,68 km²);
- Mėrūniškiai (1,89–1,92 km²);
- Okronglis (0,44 km²);
- Ožys (0,55 km²);
- Pabandžis (0,50 km²);
- Pertas (0,216 km²);
- Rospudas (3,44 km²);
- Samanis (1,10 km²);
- Sausasis (0,08 km²);
- Siekerevas (0,25 km²);
- Šiurpilis (0,89 km²);
- Vistucas (0,175 km²);
- Vižainis (2,605 km²);
- Vygriai (21,7 km²);
- Vodzilkiai (0,043 km²);
- Žaliasis (0,07 km²).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Petras Klimas. Lietuva: jos gyventojai ir sienos. 1917 m., Vilnius
- ↑ 1897 m. Suvalkų apskrities surašymo duomenys (rus.)
- ↑ 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)
- ↑ 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)
- Suvalkų apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
| ||||||||||
| ||||||||||
