Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
Santrumpa	LNOBT
Būstinė	A. Vienuolio g. 1, 01104 Vilnius Lietuva
Paslaugos	Opera, baletas, patalpų nuoma
Narystė	Opera Europa, ISPA
CEO	Laima Vilimienė (2023–2028)
Biudžetas	19,53 mln. € (2021)
Darbuotojų	644 (2023)
Tinklalapis	Opera.LT

LNOBT pastatas
Vieta	Naujamiestis (Vilnius)
Architektas	Elena Nijolė Bučiūtė
Savininkas	Kultūros ministerija
Atidarymas	1974 m.
Paskirtis	Teatras
Talpa	984 vietos

1920–1948 (Valstybės opera)

Senasis teatras]])

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras – didžiausias (biudžetu, kolektyvu, plotu, scena) Lietuvos teatras. Specializuojasi muzikiniame teatre, t. y. baleto ir operos (ne dramos) spektakliuose.

Operos ir teatro istorija Lietuvoje

1636 m. rugsėjo 4 d. Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teatre įvyko pirmasis Lietuvoje operos spektaklis. Vilnius tapo viena pirmųjų su naujuoju baroko meno žanru susipažinusių Europos sostinių.

XVIII a. Opera ir baletas Lietuvoje gyvavo imtuose steigti didikų, aukštų valstybės pareigūnų Radvilų, Oginskių, Sapiegų rūmų teatruose. 

1785 m. Vilniuje ir Klaipėdoje pradėjo veikti viešieji miestų teatrai.  Vilniuje viešojo teatro istoriją pradėjo žymusis lenkų teatro veikėjas Wojciechas Bogusławskis, vėliau – iki 1864 m. – teatre vaidino įvairių antreprenerių lenkų, vokiečių, po 1863–1864 m. sukilimo – rusų, gana dažnai italų operos trupės. 1844 m. Kaune, Perkūno namuose įrengus teatrą, o 1892 m. pastačius teatro rūmus, Vilniaus trupės nuvykdavo ir ten.

1906 m. lapkričio 6 d. Vilniuje, dabartinės Filharmonijos salėje buvo parodyta dramaturgo Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio ir kompozitoriaus Miko Petrausko „Birutė“, pirmoji lietuviška opera.

1920 m. Lietuvių meno kūrėjų draugija laikinojoje sostinėje Kaune įsteigė Operos vaidyklą, dabartinį Nacionalinį operos ir baleto teatrą, kuris pirmąją premjerą – G. Verdi ,,Traviatą“ – parodė gruodžio 31 d.  Ši diena laikoma mūsų teatro gimtadieniu.

1925 m.  gruodžio 4 d. baleto trupė, iki tol pasirodžiusi operose ar koncertuose, parodė pirmąjį savarankišką spektaklį, Leo Delibes’o ,,Kopeliją“. 

Nuo 1926 m. maždaug kas antrą operos (ir vieną kitą baleto) spektaklį transliuodavo Kauno radiofonas.

1935 m. baletas viešėjo užsienyje – sausio mėnesį Monte Karle parodė 10 spektaklių, vasario – kovo mėn. Londone (Alhambros teatre) – 32 spektaklius; viešnagės repertuare buvo „Giselle“, „Coppelia“, „Gulbių ežeras“, „Raimonda“ (lietuvių teatras pirmasis Vakarams parodė šį vieną paskutiniųjų M. Petipa choreografijos šedevrų), taip pat „Piršlybos“ ir dar keletas vienaveiksmių baletų. Teatro operos solistai viešėjo Rygos, Talino, Stokholmo, Paryžiaus, Prahos, Romos, Milano scenose, 1936 m. solistų grupė dainavo Buenos Airių Colon teatre.

Iki 1940 m. sovietinės okupacijos buvo pastatyta pasaulinio repertuaro ir lietuvių autorių, 41 kompozitoriaus 61 opera, baleto trupė parengė 29 kompozitorių 36 baletų premjeras. Tarp jų buvo svarbiausi romantiniai baletai, dažnai skambėjo modernioji muzika, 1933 m. pasirodė ir pirmieji lietuviškieji baletai. Teatro veiklą sutrikdė kai kurių jo narių likimus skaudžiai palietusi 1940 m. sovietų okupacija, karas, nacių okupacija. Tačiau tie įvykiai teatro veiklos iš esmės nepakeitė. Operos meno pajėgos buvo tiek išaugę, kad 1940 m. įsteigta Kauno Operetė (dabartinis Muzikinis teatras), 1942 m. Vilniuje – Operos teatras (iki II-osios sovietų okupacijos parengė 6 operų ir vieną baleto premjerą).

1948 m. Operos ir baleto teatras iš Kauno perkeltas į Vilnių, J. Basanavičiaus g. esantį teatrą.

Sovietai sustabdė XX a. klasika operų ir baletų pasirodymus. „Socialistinė kūryba“ vyko sunkiai, jos trūkumą kompensavo vad. „realistiniais“, „pažangiais“ rusų (P. Čaikovskio, M. Musorgskio, N. Rimskio-Korsakovo ir kt.) kūriniai. Švelnėjant okupacijai, švelnėjo ir kultūrinė politika, repertuaro pusiausvyra atstatyta. Teatras liko tautinės kultūros židiniu bei dvasios vertybių puoselėjimo vieta, kur netrūko talentingų menininkų.

1974 m. teatras persikėlė į ilgai statytus naujus rūmus A. Vienuolio g.  (architektė Nijolė Bučiūtė), vienos moderniausių to meto scenos technikos galimybės išplėtė ir veikalų pastatymo menines galimybes. Naujas teatras tapo žinoma sovietine scena.

1987 m. teatro ir politiniame gyvenime prasidėjo permainos. Atkurti ryšiai su lietuvių muzikais užsienyje, 1988 m. sausį teatras pirmąsyk peržengė SSSR sieną, – baleto ir operos trupės pasirodė Varšuvos didžiajame teatre. Atkurtas tarptautinis bendradarbiavimas – reikšmingas teatro bruožas. Operos ir baleto trupės gastrolių išvyksta beveik kasmet, teatre vieši pasaulyje pripažinti menininkai.

1998 m. liepos 1 d. teatras paskelbtas nacionaline institucija, tapo Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru.

2001 m. LNOBT pakvietė į Trakus. 2001–2011 m. kasmet Trakų pilies kieme rodyti spektakliai.

2003 m. teatras įstojo į tarptautines organizacijas – ISPA (Tarptautinė atlikėjų menų draugija) bei asociaciją Opera Europa.

2005 m. rugsėjį teatras išleido pirmąjį iliustruoto žurnalo, apie operos ir baleto aktualijas teatre, numerį Bravissimo.

2006 m. įvyko pirmojo bendro pastatymo su pasaulio teatrais premjera – A. Minghellos režisuotas Giacomo Puccini „Madam Baterflai“ pastatymas su Anglijos nacionaline opera ir Metropolitan Opera (Niujorkas) teatru. Dabar LNOBT parengė jau 12 bendrų pastatymų, veikla įvertinta kaip lygiaverčio partnerio garsiems pasaulio operos teatrams.

2012 m. baleto trupės vadovo K. Pastoro iniciatyva pradėtas rengti kasmetinis baleto trupės projektas „Kūrybinis impulsas“.

2019 m. choreografo Martyno Rimeikio sukurtas baletas „Procesas“. Pirmasis spektaklis iš Lietuvos, parodytas per Mezzo TV.[1]

2023 m. kovo-spalio mėn. teatre atliktas remontas. Pakeisti langai, radiatoriai, vamzdynai, stogo danga, pagerintas energetinis efektyvumas.

Pavadinimai

• 1920–1922 m. – Lietuvių meno kūrėjų draugijos Operos vaidykla
• 1922–1925 m. – Lietuvos valstybės opera
• 1925–1940 m. – Lietuvos valstybės teatras
• 1940–1941 m. – Valstybinis dramos, operos ir baleto teatras
• 1941–1944 m. – Kauno didysis teatras
• 1944–1990 m. – LTSR valstybinis operos ir baleto teatras, Darbo raudonosios vėliavos akademinis operos ir baleto teatras
• 1990 m. Lietuvos opera
• 1990 – 1998 m. – Lietuvos operos ir baleto teatras
• Nuo 1998 m. liepos 1 d. – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

Veiklos tikslai

• Puoselėti, kurti ir plėtoti nacionalinio muzikinio scenos meno tradicijas, formuoti ir pristatyti visuomenei šiuolaikinio muzikinio teatro tradicijas, kūrybiškai perteikti pasaulio muzikines kultūros vertybes.

• Sudaryti sąlygas talentingiems jauniems ir pripažintiems Lietuvos ir pasaulio meno kūrėjams bei atlikėjams dalyvauti teatro kūrybinėje veikloje.

• Formuoti šalies meninės kultūros įvaizdį, pristatant užsienio šalyse nacionalinės muzikinės kultūros pasiekimus.

• Ugdyti, formuoti ir tenkinti visuomenės poreikį profesionaliajam muzikinio teatro scenos menui.

Vadovai

• 1947–1948 m., 1953–1955 m. Juozas Grybauskas
• 1952–1953 m., 1962–1963 m. Jonas Dautartas
• 1954–1962 m. Zenonas Paulauskas
• 1963–1975 m. Vytautas Laurušas
• 1975–1990 m. Virgilijus Noreika
• 1991–1995 m. Juozas Širvinskas
• 1995–1997 m. Jonas Aleksa
• 1997–1999 m. Kęstutis Minderis
• 1999–2001 m. Julius Adrejevas
• 2002–2017 m. Gintautas Kėvišas
• 2017–2018 m. Sigitas Žutautas
• 2018–2023 m. Jonas Sakalauskas
• 2023–2024 m. Audrius Kundrotas (laikinai einantis pareigas)

Operos solistai

• Joana Gedmintaitė (sopranas)
• Sandra Janušaitė (sopranas)
• Viktorija Miškūnaitė (sopranas)
• Monika Pleškytė (sopranas)
• Julija Stupnianek (sopranas)
• Regina Šilinskaitė (sopranas)
• Laima Jonutytė (mecosopranas)
• Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas)
• Mindaugas Jankauskas (tenoras)
• Rafailas Karpis (tenoras)
• Tomas Pavilionis (tenoras)
• Edmundas Seilius (tenoras)
• Karolis Kašiuba (tenoras)
• Arūnas Malikėnas (baritonas)
• Kostas Smoriginas (baritonas)
• Steponas Zonys (baritonas)
• Egidijus Dauskurdis (bosas)
• Liudas Mikalauskas (bosas)
• Liudas Norvaišas (bosas)

Choras

• Česlovas Radžiūnas – choro meno vadovas
• Petras Paulavičius – choro direktorius
• Alfredas Celiešius – chormeisteris
• Povilas Butkus – chormeisteris
• Jolanta Čiurilaitė – vokalo pedagogė
• Arūnas Malikėnas – vokalo pedagogas
• Irena Zelenkauskaitė – vokalo pedagogė

Baletas

Vedantieji solistai

Anastasija Čumakova, Kristina Gudžiūnaitė, Marija Kastorina, Olga Konošenko, Haruka Ohno, Julija Stankevičiūtė, Olesia Šaitanova, Romas Ceizaris, Jeronimas Krivickas, Jonas Laucius, Genadij Žukovskij.

Solistai

Greta Gylytė, Rūta Lataitė, Gohar Mkrtchyan, Julija Turkina, Ugnė Milerytė, Karolina Matačinaitė, Aleksandra Ivanova, Ignas Armalis, Ernest Barčaitis, Mantas Daraškevičius, Daniel Dolan, Edvinas Jakonis, Zsolt Kovac, Stanislav Semianiura, Igoris Zaripovas, Voicech Žuromskas, Laimis Roslekas.

Korifėjai

Nailia Adigamova, Urtė Bareišytė, Charlotte Lejeune, Vilija Montrimaitė, Marine Pontarlier, Nora Straukaitė, Eimantė Šeškutė, Emilija Šumacherytė, Julija Šumacherytė, Vaida Šniurevičiūtė, Tomas Ceizaris, Victor Coffy, Lorenzo Epifani, Gediminas Švendravičius, Benjamin Thomas Davis.

Kordebaletas

Eglė Brundzaitė-Budnik, Paulina Čistovaitė, Barbora Gudavičiūtė, Adriana Jakonytė, Agnė Juškaitė, Rūta Karvelytė, Gabrielė Marčiukaitytė, Briese Phelan-Boyd, Vakarė Radvilaitė, Kotryna Rudych, Miryam Roca Cruz, Paula Krivickaitė, Viltė Lauciūtė, Margarita Makejeva, Viktorija Frik, Vita Nalivaikienė, Darija Seliukaitė, Nijolė Seriožnikova, Brigita Švendravičiūtė, Agnė Trimonienė, Dominyka Vosiliūtė, Aistis Kavaliauskas, Karolis Šemetas, Tomas Kratkovskis, Arnas Kunavičius, Andrea Canei, Imanol Sastre, Jonas Kertenis, Joao Jezler, Anastasiia Tokina.

BALETO MENO VADOVAS - Martynas Rimeikis; BALETO DIREKTORĖ - Rūta Butvilienė; BALETO KOORDINATORĖ - Jolanta Davolytė; REPETITORĖ - Živilė Baikštytė; REPETITORĖ - Anastasija Čumakova; REPETITORĖ - Rasa Taučiūtė-Idienė; REPETITORIUS - Aurelijus Daraškevičius; REPETITORIUS - Valerijus Fadejevas; REPETITORIUS - Stefano Palmigiano; VYR. KONCERTMEISTERĖ - Julija Antonova; KONCERTMEISTERĖ - Danutė Bernatavičiūtė; KONCERTMEISTERIS - Eugenijus Žarskus; KONCERTMEISTERĖ - Yana Liebedeva.

Orkestras

Vadovai

• Sesto Quatrini - operos meno vadovas, dirigentas
• Ričardas Šumila – vyriausiasis dirigentas
• Robertas Šervenikas – dirigentas
• Martynas Staškus – dirigentas
• Julius Geniušas – dirigentas
• Domas Memėnas – orkestro direktorius
• Dainius Peseckas – orkestro koncertmeisteris

Nuorodos

• Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus Archyvuota kopija 2010-03-27 iš Wayback Machine projekto.