Pereiti prie turinio

Jean-Philippe Rameau

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žanas Filipas Ramo
Jean-Philippe Rameau
Gimė 1683 m. rugsėjo 25 d.
Dižonas
Mirė 1764 m. rugsėjo 12 d. (80 metų)
Paryžius
Tautybė Prancūzas
Veikla Kompozitorius, teoretikas
Sritis Barokas
Vikiteka Jean-Philippe Rameau

Žanas Filipas Ramo (pranc. Jean-Philippe Rameau, 1683 m. rugsėjo 25 d. – 1764 m. rugsėjo 12 d.) – ryškiausias Prancūzijos vėlyvojo baroko muzikas ir teoretikas.[1]

Tarnavo vargonininku ir muzikos mokytoju, sukūrė daug muzikos klavesinui, bet šioje srityje jis vis dėlto neužtemdė Fransua Kupereno spindesio. Vieni iš išskirtiniausių Ramo kūrinių yra penki koncertinių pjesių ciklai klavesinui, smuikui (arba fleitai) ir violai da gamba.[2]

Pradinis Traité de l'harmonie réduite à ses principes naturels puslapis

Žanas Filipas Ramo užima reikšmingą vietą muzikos istorijoje ir kaip teoretikas – 1722 m. pasirodęs jo Traité de l'harmonie réduite à ses principes naturels (liet. „Traktatas apie harmoniją supaprastintą iki jos natūraliųjų principų“) davė pradžią klasikinei harmonijos, akordų bei jų jungimo logikos teorijai. Šis veikalas tapo XVIII a. antroje pusėje išsivysčiusio klasicistinio muzikos stiliaus teoriniu pagrindu. Vėlesnėje savo gyvenimo dalyje Ž. F. Ramo buvo žymus teatro kompozitorius, kūręs Prancūzijos karaliui – pakeitęs Ž. B. Liuli.[1] Kito, tarp Liuli ir Ramo kūrusio operos meistro Andrė Kampros teigimu, pirmos didžiosios Ramo operos „Ipolitas ir Arisija“ (1733 m.) muzikos „yra dešimčiai operų“.[3]

Iš pagrindinių Ž. F. Ramo kūrinių dar minėtinos operos „Kastoras ir Poluksas“ (1737 m.), „Dardanas“ (1739 m.), taip pat operos-baleto (opéra-ballet) arba herojinio baleto (ballet-héroïque) – šventiškos ir iškilmingos operos, paralelinės prancūzų baroko operai – žanrui priklausiusi opera „Galantiškoji Indija“ (1735 m.) ir nedidelis baletas „Pigmalionas“ (1748 m.). Šias operas sudarė šokių scenos, arijos ir chorai.[2]