Jean-Philippe Rameau
Žanas Filipas Ramo Jean-Philippe Rameau | |
---|---|
Gimė | 1683 m. rugsėjo 25 d. Dižonas |
Mirė | 1764 m. rugsėjo 12 d. (80 metų) Paryžius |
Tautybė | Prancūzas |
Veikla | Kompozitorius, teoretikas |
Sritis | Barokas |
Vikiteka | Jean-Philippe Rameau |
Žanas Filipas Ramo (pranc. Jean-Philippe Rameau, 1683 m. rugsėjo 25 d. – 1764 m. rugsėjo 12 d.) – ryškiausias Prancūzijos vėlyvojo baroko muzikas ir teoretikas.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tarnavo vargonininku ir muzikos mokytoju, sukūrė daug muzikos klavesinui, bet šioje srityje jis vis dėlto neužtemdė Fransua Kupereno spindesio. Vieni iš išskirtiniausių Ramo kūrinių yra penki koncertinių pjesių ciklai klavesinui, smuikui (arba fleitai) ir violai da gamba.[2]
Žanas Filipas Ramo užima reikšmingą vietą muzikos istorijoje ir kaip teoretikas – 1722 m. pasirodęs jo Traité de l'harmonie réduite à ses principes naturels (liet. „Traktatas apie harmoniją supaprastintą iki jos natūraliųjų principų“) davė pradžią klasikinei harmonijos, akordų bei jų jungimo logikos teorijai. Šis veikalas tapo XVIII a. antroje pusėje išsivysčiusio klasicistinio muzikos stiliaus teoriniu pagrindu. Vėlesnėje savo gyvenimo dalyje Ž. F. Ramo buvo žymus teatro kompozitorius, kūręs Prancūzijos karaliui – pakeitęs Ž. B. Liuli.[1] Kito, tarp Liuli ir Ramo kūrusio operos meistro Andrė Kampros teigimu, pirmos didžiosios Ramo operos „Ipolitas ir Arisija“ (1733 m.) muzikos „yra dešimčiai operų“.[3]
Iš pagrindinių Ž. F. Ramo kūrinių dar minėtinos operos „Kastoras ir Poluksas“ (1737 m.), „Dardanas“ (1739 m.), taip pat operos-baleto (opéra-ballet) arba herojinio baleto (ballet-héroïque) – šventiškos ir iškilmingos operos, paralelinės prancūzų baroko operai – žanrui priklausiusi opera „Galantiškoji Indija“ (1735 m.) ir nedidelis baletas „Pigmalionas“ (1748 m.). Šias operas sudarė šokių scenos, arijos ir chorai.[2]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 https://www.britannica.com/biography/Jean-Philippe-Rameau
- ↑ 2,0 2,1 https://jp.rameau.free.fr/the_works.htm
- ↑ Michel Poizat (1992) The Angel's Cry: Beyond the Pleasure Principle of Opera https://books.google.lt/books?id=AhN6FP6dOzUC&l