Pereiti prie turinio

IV amžius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio IV a.)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ketvirtasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 301 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 400 metų gruodžio 31 dieną.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis pr. m. e.1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis

Amžiai: III amžiusIV amžiusV amžius

  • Prie Okos ir Dniepro upių aukštupių paplito geležies amžiaus archeologinė Moščino kultūra (iki VIII a.). Kultūra priskiriama baltams – rytų galindų gentims, mirusieji laidoti sudeginti.
  • Aukštutinėje Padnieprėje, Aukštutinėje Panemunėje, palei Dauguvos aukštupį ir vidurupį paplito geležies amžiaus archeologinė rytų baltų Tušemlios kultūra (iki VIII a.). Piliakalniuose rasta apskrito plano šventyklų liekanų.
  • Susiformavo Rytų Lietuvos pilkapių srities kultūra. Tarp Šventosios ir Nemuno upių, daug toliau į rytus nuo dabartinių Lietuvos ribų, susidarė lietuvių gentis.
  • Apie 350-376 m. - pagal gotų epą („Getikoje“), atpasakotą Jordano (551 m.) ir Sakso Gramatiko (1218 m.) ostrogotų karalius Hermanarikas (Ermanaric) surengė karo žygį prieš aisčius, sukūrė plačią imperiją tarp Juodosios ir Baltijos jūrų, pajungdamas slavų bei aisčių gentis. "{120} Savo protų ir pažiba jis paklusdino ir Eisčių tautą, kuri gyvena pačiame Germanų Okeano (Baltijos) pakraštyje". [Jordanes, Getica].
  • Pajautos slėnio (Kernavė) mediniai įtvirtinimai vėl buvo atstatyti. Kernavės medgrinda datuojama IV–VII amžiumi.
  • Vilniaus Žemutinės pilies ir rūmų vietoje egzistavo įtvirtinta medinė gyvenvietė.
  • Prekyba gintaru, mainai su Romos imperija palaipsniui aprimsta. Atsiranda turtingumu išsiskiriantys sūduvių ,,kunigaikščių” kapai.
  • Amžiaus pab. Romoje sudarytas žemėlapis „Pointingerio kelių maršrutai“, jame nurodoma į Baltijos jūrą įtekanti upė Sellianus, kurią daugelis tyrinėtojų linkę laikyti Dauguva, o vardą sieti su sėlių gentimi.
  • Po 391 m. mirė graikų kilmės romėnų istorikas Amianas Marcelinas (lot. Ammianus Marcellinus; g. ~325 -330 m. Antiochijoje). Romoje parašė istorijos knygą „Rerum gestarum libri“, aprašančia 352–378 m. įvykius. Mini gentis prie Nemuno (lot. Chronius) ir Vyslą (lot. Vitula) upės ir neurus.

Šimtmečio žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Dešimtmečiai ir Metai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
10-as 291 292 293 294 295 296 297 298 299 300
1-as 301 302 303 304 305 306 307 308 309 310
2-as 311 312 313 314 315 316 317 318 319 320
3-as 321 322 323 324 325 326 327 328 329 330
4-as 331 332 333 334 335 336 337 338 339 340
5-as 341 342 343 344 345 346 347 348 349 350
6-as 351 352 353 354 355 356 357 358 359 360
7-as 361 362 363 364 365 366 367 368 369 370
8-as 371 372 373 374 375 376 377 378 379 380
9-as 381 382 383 384 385 386 387 388 389 390
10-as 391 392 393 394 395 396 397 398 399 400
1-as 401 402 403 404 405 406 407 408 409 410