Jean Tinguely

Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.

Žanas Tangli

Ž. Tangli fotoportretas prieš Milano katedrą 1970 m., aut. Lothar Wolleh
Gimė	1925 m. gegužės 22 d. Freiburgas
Mirė	1991 m. rugpjūčio 31 d. (66 metai) Bernas
Palaidotas (-a)	Neyruz, Šveicarija
Tautybė	šveicaras

Veikla	XX a. skulptorius

Vikiteka	Jean Tinguely

Žanas Tangli (ar Tengli, Tengeli, pranc. Jean Tinguely, 1925−1991 m.) – XX a. Šveicarijos skulptorius, geriausiai žinomas dėl mechaninius mechanizmus primenančių, judančių kinetinio meno kūrinių.

Biografija

Žanas Tangli gimė 1925 m. gegužės 23 d. Freiburge Šveicarijoje. Mokėsi Bazelyje. Dar prieš 1940 m. jis pradėjo kurti skulptūrines konstrukcijas, pakabintas lubose, kurių dalys judėdavo variklių pagalba. Jis vėliau jas pavadino Méta-Malevich. terminu. 1954 m. meno kritikas Pontus Hultén jas pavadino Méta-mécaniques (meta-mechaniniai įrenginiai) terminu, kuris prigijo plačiajame vartojime. Ž. Tangli 1941−1945 m. mokėsi pas Julia Ris Bazelio dailės mokykloje, susipažino su Kurt Schwitters ir kitų dadaistų darbais, kurių buvo ženkliai paveiktas. Po 1945 m. Ž. Tangli trumpai užsiėmė tapyba kurdamas siurrealistinius paveikslus. Vėliau atsidėjo vien judančios skulptūros kūrybai. 1952 m. su žmona Eva Aeppli menininkas persikėlė į Prancūziją. 1954 m. Arno galerijoje Paryžiuje įvyko pirmoji Ž. Tangli paroda.

Ž. Tangli kūrė konstrukcijas, kurios galėjo judėti be žmogaus įsikišimo. 1950-ųjų pabaigoje jis sukūrė grupę automatizuotų mechanizmų pavadinimu Meta-Matics, kurie galėjo braižyti abstrakčius grafikos kūrinius. 1959 m. Paryžiaus bienalės parodoje viena tokia mašina braižė lankytojams piešinius įmetus monetą. Ž. Tangli skulptūros dažnai būdavo sudarytos taip, kad žiūrovui užtektų nuspausti mygtuką ar svirtį, ir jos pradėdavo judėti. 1955 m. Ž. Tangli dalyvavo kinetinio meno kūrėjų parodoje Denise René galerijoje Paryžiuje. 1958 m. dalyvavo pasirodyme kartu su Yves Klein. 1960 m. Ž. Tangli pasirašė ties naujojo realizmo menininkų manifestu. Nuo 1965 m. Ž. Tangli gyveno su drauge Nike de San Fal, kurią 1971 m. vedė. Kartu su žmona dirbo ties viešų fontanų projektais. 1983 m. įgyvendintas Stravinskio fontano projektas su 16 mechaninių paukščių, purškiančių vandenį, netoli Pompidu centro Paryžiuje. Nuo 1968 m. Ž. Tangli gyveno Šveicarijoje netoli Freiburgo.

Menas

Ž. Tangli skulptūrose ženklūs dadaistinio meno − ironiško, karikatūriško ir akcentuojančio išorinį absurdiškumą, provokuojančio − požymiai. Jo skulptūrinės konstrukcijos dažnai sudarytos iš žmogaus veiklos objektų: dviračių dalių, mechaninių įrankių, namų ir žemės ūkio įrankių, atliekų. Bene garsiausiu Ž. Tangli kūriniu minima save sunaikinanti skulptūra „Pagarba Niujorkui“ Niujorko šiuolaikinio meno muziejaus sode, kuri nesuveikė kaip reikėjo ir užsidegė prieš publikos akis. 1962 m. menininkas sėkmingai pademonstravo kitą save susinaikinančią konstrukciją su sprogmenimis „Pasaulio pabaigos studija Nr. 2“ prieš publiką dykumoje prie Las Vegaso JAV. 1970 m. menininkas sudegino auksinio falo skulptūrą La Vittoria („Pergalė“) prieš Milano katedrą norėdamas pažymėti naujojo realizmo 10 metų sukaktį. 1982−1983 m. įvyko jo retrospektyvinės parodos Ciuriche, Londone, Briuselyje ir Ženevoje. Žanas Tangli mirė 1991 m. rugpjūčio 30 d. Berne Šveicarijoje. Palaidotas Neyruz miestelyje Freiburgo kantone. 1996 m. atsidarė jo vardo muziejus Bazelyje.